Tokį pasiūlymą Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisoms įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Paulius Saudargas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Justinas Urbanavičius, Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Valdas Rakutis.
Anot jų, donorystė visuomet suponuoja paties asmens ar jo artimųjų apsisprendimą dovanoti organus. „Siekiant palaikyti visuomenės pasitikėjimą donoryste yra svarbu užtikrinti, kad prieš paimant mirusio asmens organus būtų gerbiamas paties asmens arba jo artimųjų apsisprendimas. Tik taip gali būti išsaugotas donorystės kaip laisvo dovanojimo pobūdis“,– sako pasiūlymo autoriai.
Jų nuomone, sutikimas donorystei „negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti iš nežinojimo (informacijos stokos apie donorystę) ar neapsisprendimo,o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus“.
„Kai nėra jokių duomenų apie paties asmens nuostatas arba artimų asmenų, kurie gali už mirusįjį priimti laisvą sprendimą, nebelieka prielaidų donorystei kaip dovanojimo aktui. Todėl, jeigu miręs asmuo būdamas gyvas nepareiškė savo valios dėl audinių, organų donorystės ir neturi artimųjų, kurie galėtų priimti šį sprendimą po jo mirties, siūloma netaikyti numanomo donorystės modelio“,– sako pasiūlymą įregistravę Seimo nariai.
Seimas pavasario sesijoje svarstys Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Jurgitos Sejonienės pateiktas Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisas, siūlančias Lietuvoje įteisinti numanomo sutikimo organų donorystės modelį.
Įteisinus šį modelį, žmonėms nebereikėtų pildyti ir pasirašyti nustatytos formos sutikimo, norint po mirties tapti organų donoru. Įtvirtinus siūlomus pakeitimus, visi veiksnūs asmenys, kurie nebus pasirašę nesutikimo, bus laikomi potencialiais donorais (jei nėra išreikštas nesutikimas ir tam pritaria mirusiojo asmens artimieji).
Projekto imsis parlamentiniai komitetai, jį vertins ir Vyriausybė, nes parlamentarai nutarė paprašyti Vyriausybės išvados.
Šiuo metu Lietuvoje asmuo, norintis tapti organų donoru, raštu išreiškia savo sutikimą. Sutikimas registruojamas Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre. Tuo atveju, jeigu asmuo dėl kokių nors priežasčių nepasirašė sutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai po mirties būtų atiduoti transplantacijai, jam mirus sprendimą dėl mirusiojo audinių, organų atidavimo transplantacijai priima mirusiojo artimieji.
