Įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą pilotinį skubiosios telemedicinos paslaugų projektą yra kuriami skubiosios telemedicinos centrai, kuriuose tretinio lygio ligoninių medikai, pasitelkę šiuolaikines technologijas, gyvai per atstumą konsultuoja kolegas skubios pagalbos skyriuose rajonų ar regionų ligoninėse.
Tikslas – taupyti pacientų ir medikų laiką
Skubiosios telemedicinos paslauga – moderniomis informacinėmis garso ir vaizdo priemonėmis teikiama profesionali gydytojo konsultacija kitos ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyriaus gydytojui ir pacientui. Telemedicinos paslaugų teikimo projektas skubiosios medicinos pagalbos skyriuose yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Kauno klinikos, kurios yra pagridinis projekto vykdytojas, konsultuoja Jonavos, Kėdainių ir Prienų ligonines, Santaros klinikos – Švenčionių, Ukmergės, Visagino ligonines, o Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė – Druskininkų, Šalčininkų ir Trakų ligonines.
Kaip teigia, Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai, prof. Kęstutis Stašaitis, įstaigos buvo parinktos pagal pervežamų konsultuoti į centrus pacientų skaičių. Tos įstaigos, kurios dažniausiai siųsdavo pacientus ir buvo įtrauktos į šį projektą. „Toks įtraukimo į projektą kriterijus pasirinktas dėl to, kad vienas iš mūsų tikslų ir yra sumažinti nereikalingų pervežimų skaičių, taupyti pacientų ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojų laiką, efektyviau panaudoti turimus resursus skubiai pagalbai teikti regionuose“, – apie įstaigų įtraukimą į projektą pasakoja prof. K. Stašaitis.
Konsultacijos – visą parą
Nors Lietuvoje jau yra įgyvendinta ir kitų telemedicinos paslaugų įdiegimo projektų įvairiose medicinos srityse, tokiose kaip: kardiologijoje, dermatologijoje, oftalmologijoje, skubiosios telemedicinos paslaugų teikimas skubiosios medicinos pagalbos skyriuose yra kompleksiškesnis. Prof. K. Stašaitis, atkreipia dėmesį, kad konsultacijos čia vyksta 24/7 režimu, jų metu galima vertinti ne tik paciento duomenis jo ligos istorijoje, bet ir pasikalbėti su pacientu, atlikti jo būklės vertinimą realiu laiku, atlikti paciento apžiūrą. „Be to, konsultacijos orientuotos ne į vienos srities ar patologijos gydymą, bet apima visą spektrą patologijų, reikalaujančių skubios pagalbos“, – tikina skubiosios pagalbos ekspertas.
Telemedicinos paslauga itin aktuali insulto atvejais, kuomet konsultacijos metu galima nustatyti atvejus, kai radikalus gydymas pacientui nebegali būti taikomas, tokiu atveju paciento nebereikės vežti į III lygio ligoninę ir atgal. Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai vardija ir kitus atvejus, kuomet telemedicinos paslauga itin aktuali. „Tai ir, pavyzdžiui, sepsis – didelį mirštamumą turinti patologija, kurią iš dalies lemia anksti paskirta tinkama antibiotikoterapija. Telekonsultacijos metu įtarus sepsį, pacientai dažniausiai yra pervežami į centrines ligonines, tačiau prieš transportavimą, jiems bus paskirtas gydymas“, – teigia prof. K. Stašaitis.
Sutaupoma pinigų, laiko, patiriama mažiau streso
Projekto naudą jau mato ir projekte dalyvaujančios rajoninės/regionų ligoninės. Prienų ligoninės direktorė, Jūratė Milaknienė, tikina, kad pilnai įdiegus telemedicinos paslaugą skubiosios pagalbos skyriuje bus galima planuoti pacientų srautus, padalinių užimtumą ir kitus ligoninės resursus, o dėl to ir pacientai pagalbą turėtų gauti greičiau. Be to, anot jos, bus išspręsta problema, kuomet pacientai, nugabenti į III lygio gydymo įstaigas, išleidžiami gydytis į namus.
„Tai sudaro daug nepatogumų pacientams, nes reikia pasirūpinti grįžimu namo. Jeigu pacientas po konsultacijos gražinamas atgal į mūsų ligoninę tolimesniam gydymui, jį turi parvežti greitosios medicinos pagalbos automobilis. Ligoninei įsijungus į telemedicinos pilotinį projektą, pacientai gauna III lygio specialisto konsultaciją nevykdami į kitą miestą – patiriama mažiau streso, tai reikalauja mažiau pastangų, ir yra sutaupoma kelionės išlaidų bei laiko“, – privalumus vardija J. Milaknienė.
Tiek prof. K. Stašaitis, tiek J. Milaknienė tikina, kad būtent telemedicina suteikia galimybę maksimaliai operatyviai gauti aukštos kvalifikacijos gydytojų konsultaciją savo mieste. Jos dėka, galima operatyviai diagnozuoti ligą ir greičiau pradėti specializuotą gydymą. „Jeigu pacientus bus nuspręsta pervežti į Kauno klinikas, jie bus atvežami tiesiai į specializuotus skyrius pagal būklę, taip išvengiant ilgo laukimo Skubios pagalbos skyriuje“, – pasakoja J. Milaknienė.
Jau dabar tarp lyderių ES
Projekto metu skubios pagalbos skyriuose ir centruose dirbantiems specialistams organizuojami mokymai, jie apmokomi dirbti su naujausia telemedicinos įranga. „Džiaugiuos, kad mūsų ligoninės gydytojai labai geranoriškai sutiko dalyvauti projekte. Jie sako, kad tai perspektyvu, progresyvu, įdomu. Telemedicinos dėka didėja mūsų ligoninės gydytojų kvalifikacija“, – tikina Prienų ligoninės direktorė.
Iš viso šiam Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) administruojamam projektui skirtas 3,1 mln. eurų finansavimas. Ir nors projektas dar vyksta, jau dabar galima pasigirti, kad Lietuva yra viena iš telemedicinos paslaugų teikimo pradininkių visoje Europos Sąjungoje. Anot prof. K. Stašaičio, telemedicinos paslaugos populiaresnės JAV, Kanadoje, o štai ES sąjungos valstybėse – tai besivystanti sritis, kuri šiuo metu populiari teikiant pagalbą insultą patyrusiems pacientams.
Planuojama, kad vėliau į telemedicinos tinklą įsijungs ir kitos rajonuose esančios gydymo įstaigos – kai pasibaigs šis pilotinis projektas ir bus aiški tokių paslaugų nauda ir efektyvumas. Ilgalaikis tikslas – visus šalies skubios pagalbos skyrius apjungti į vieną telemedicinos tinklą.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija siekia atkreipti dėmesį, kad ES investicijos prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, kuria esminius pokyčius bei skatina gyventojus jaustis aktyvia Europos bendruomenės dalimi. 2021–2027 m. laikotarpyje Lietuva įgyvendins investicijų už daugiau nei 7,5 mlrd. eurų!
