Universitetai ir profsąjungos atstovai pasisakė prieš
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto dekanės, profesorės Ramunės Morkūnienės, nuotolinė farmakotechniko priežiūra neužtikrins kokybiškos farmacinės paslaugos suteikimo. Jos teigimu, kokybiškas konsultacijas gali teikti tik vaistininkas, o ne jo padėjėjas.
„Farmacinė paslauga turi būti suteikiama kiekvieną kartą išduodant farmacinius produktus. Todėl nuotolinė priežiūra, jos tiesiog neįmanoma vykdyti tam, kad atlikti kokybišką farmacinę paslaugą“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje akcentavo R. Morkūnienė.
„Be to, tik vaistininkas gali teikti konsultacijas dėl racionalaus vaistų vartojimo, dėl vaistų suderinamumo, dėl profilaktikos, farmacinės rūpybos“, – pridūrė ji.
Prof. R. Morkūnienė pažymėjo, kad įstatymo pakeitimo projekto teikiančių valdančiųjų teiginys, jog Lietuvoje trūksta vaistininkų, yra neteisingas. Pasak jos, nuo 2020-ųjų LSMU parengė 309 vaistininkus.
„Nuo 2020 metų, kai prasidėjo ši aktyvi diskusija, farmacijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete baigė net 309 absolventai. Ir Lietuvoje yra tikrai pakankamas kiekis farmacijos specialistų, kad galėtų dirbti komandose, kad būtų suteikiama kokybiška paslauga“, – pabrėžė ji.
LSMU Farmacijos fakulteto dekanei pritarė ir Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė Vaiva Bražinskienė, teigdama, kad šiuo metu nėra nei vienos darbo sutarties, kurioje įtvirtinta farmakotechniko priežiūra nuotoliniu būdu.
„Sakote, kad šiuo metu veikia ta nuotolinė priežiūra. Jau daug kartų esame tą girdėję, tai labai norėčiau pamatyti nors vieną darbo sutartį, kurioje būtų parašyta, kad vaistininkas nuotoliniu būdu prižiūri farmakotechniką“, – posėdyje sakė ji.
„Mūsų žiniomis, nėra nei vienos tokios sutarties, todėl, aš nežinau, galbūt gerbiamas pirmininkas buvo suklaidintas, tai labai norėčiau perspėti, kad tai yra klaida ir šituo teiginiu nesivadovaukit, nes tokio dalyko šiuo metu nėra“, – tikino V. Bražinskienė.
Ji taip kvestionavo informaciją apie tai, kiek iš tikrųjų farmakotechnikų bus atleista, jei nebus pakeistas įstatymas ir pagal jį vaistininko padėjėjai negalės dirbti vieni vaistinėse.
„Viešojoje erdvėje sklando skaičiai, kad užsidarys 170 vaistinių, 200 vaistinių, kad bus atleista 300 farmakotechnikų, paskui jau visi 900 farmakotechnikų bus atleisti“, – sakė V. Bražinskienė.
Šiuos skaičius patikslino Kauno kolegijos Farmakotechnikos katedros vedėjas Aurimas Galkontas, pažymėdamas, kad kolegija pritaria įstatymo pakeitimo projektui.
„Turime 7 kritines situacijas savivaldybėse – Rietave, Pagėgiuose, Kupiškyje, Kalvarijoje, Joniškyje, Druskininkuose ir Akmenėje – kur tikėtina, kad gali užsidaryti apie 40 vaistinių ir būti atleisti 46 farmakotechnikai. Ir turime mažau kritines savivaldybes, kuriose gali būti atleista 280 farmakotechnikų“, – posėdyje teigė A. Galkontas.
Jis pridūrė, kad šiuo metu pusė vaistininkų padėjėjų yra pensinio amžiaus, todėl ir jiems gresia likti be darbo, jei nebus priimtas įstatymo pakeitimas.
„460 specialistų, būtent farmakotechnikų, iš 861, kurie šiuo metu dirba aktyviai, yra vyresni nei 56 metų. Ką tai reiškia, kad jie artėja link pensinio amžiaus, tai mes nepriimdami šio Farmacijos įstatymo projekto tikėtina, kad jie gali likti be darbo prieš pat savo pensinį amžių“, – pabrėžė Kauno kolegijos atstovas.
Politikai ragino pritarti projektui – reikia sukurti nuotolinės priežiūros mechanizmą
Posėdyje dalyvavusi Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė teigė, kad ministerija pritaria įstatymo pakeitimo projektui ir siūlo sukurti nuotolinės farmakotechnikų priežiūros mechanizmą.
„Direktyva nereglamentuoja vaistininkų padėjėjų veiklos priežiūros mechanizmo, ir todėl valstybės narės gali pačios nusistatyti, kokiomis priemonėmis užtikrinamas viešasis interesas – sveikatos apsauga. (...) Mes už tai, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojams gauti kaip įmanoma geresnes konsultacijas ir paslaugas. Manome, kad kai kuriais atvejais nuotoliniu būdu gali būti sudarytos galimybės iš dar kompetentingesnio specialisto gauti paslaugą nei kad fiziškai tai būtų daroma“, – sakė I. Valeškaitė.
„Mes pritariame pasiūlymui, tik siūlome ir pagalvoti apie tą mechanizmą, koks galėtų atsirasti nuotolinio konsultavimo praktikos taikymas“, – akcentavo viceministrė.
Leidimui farmakotechnikams dirbti vieniems, vaistininkams juos konsultuojant nuotoliniu būdu, pritarė ir Seimo narė, konservatorė Jurgita Sejonienė. Ji pabrėžė, kad ši įstatymo pataisa palies tik tuos padėjėjus, kurie mokslus baigė iki 2006-ųjų.
„Čia yra keletas problemų. Pirmiausia mes kalbame apie pataisą, kuri iš esmės palies tik tų farmakotechnikų, kurie baigė iki 2006-ųjų, likimą. Aš manau, kad tai yra labai nedidelė pataisa. Matyt, kad ji keliems miesteliams ar keliolikai miestelių padės išlaikyti vaistines“, – aiškino politikė.
Už Farmacijos įstatymo pakeitimo projektą balsavo 6 Sveikatos reikalų komiteto nariai, 2 parlamentarai balsavo prieš, 3 – susilaikė. Įstatymo pakeitmo projektui dar turės pritarti Seimas.
ELTA primena, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas kovo pabaigoje parlamentui pateikė siūlymą pakeisti Farmacijos įstatymą taip, kad didelį stažą turintys vaistininkų padėjėjai galėtų ir toliau mažose vaistinėse dirbti vieni, nuotoliniu būdu padedant vaistininkui.
Pasak A. Matulo, nuo liepos 1 dienos įsigaliojant reikalavimui farmakotechnikams dirbti vaistinėse tik kartu su vaistininku, 135 vaistinės Lietuvos regionuose nebegalės tęsti veiklos. Kaip yra pažymėjęs politikas, mažų miestelių vaistinės neturės galimybės įdarbinti vaistininkų dėl per mažų apyvartų ir darbuotojų trūkumo.
Konservatorius siūlo pakeisti įstatymą taip, kad vaistininkų padėjėjai, kurie baigė mokslus iki 2006-ųjų, galėtų dirbti vaistinėje nebūtinai tiesiogiai prižiūrimi vaistininkų, o jų kontroliuojami nuotoliniu būdu.
