„Net daug metų ligoninėje dirbantys gydytojai sako, kad su tokiu dideliu protrūkiu per savo praktiką nėra susidūrę“, – lrytas.lt antradienį komentavo LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas.
Epidemiologai pasimetę – konkretaus infekcijos židinio įvardinti jie negali. Legioneliozė susirgo ir Kauno rajono, ir Kauno miesto gyventojai, tik pusė užsikrėtusių žmonių gyvena daugiabučiuose namuose.
Kol infekcijos šaltinis nenustatytas, sunku pasakyti, ar legioneliozės plitimas nesitęs.
Specialistai pabrėžia, kad žmogus legionelioze užsikrečia įkvėpęs aerozolių su legionelėmis. Negalima užsikrėsti geriant vandenį, jį vartojant maistui gaminti ar nuo sergančio žmogaus.
2 ligoniai – ypač sunkios būklės
S. Tvirtbutas pranešė, jog LSMU Kauno ligoninėje gydomi 2 pacientai – ypač sunkios būklės, todėl gydomi suaugusiųjų intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuose.
„Reikia palaikyti kvėpavimą, žmogaus gyvybines funkcijas, būklė ypač sunki, nes yra daug komplikacijų“, – apie reanimacijoje gydomų pacientų būklę lrytas.lt antradienį komentavo LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas.
Tiesa, antradienio popietę Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodė, kad balandžio 27–gegužės 2 dienomis NVSC gavo 12 pranešimų apie Kauno apskrityje užregistruotus legioneliozės atvejus, iš kurių 9 – Kauno rajone, 3 – Kauno mieste.
S.Tvirbutas patvirtino, kad pirmieji legioneliozės simptomus pajutę pacientai gydymo įstaigą užplūdo penktadienį. Tuomet nustatyti 8 ligos atvejai.
Dar 2 gyventojams legioneliozė nustatyta šventinio savaitgalio metu. Antradienio rytą naujų įtarimų sukėlusių atvejų nefiksuota.
S.Tvirbutas nurodė, kad įstaiga daugiau informacijos apie pacientus teikti negali.
Infekcijos šaltinis – nerastas
Legionelioze užsikrėtusiųjų amžius svyruoja nuo 42 iki 70 metų, lrytas.lt informavo NVSC.
„Iš dvylikos susirgusiųjų 6 asmenys gyvena daugiabučiuose namuose, 6 – vienbučiuose būstuose. Visi susirgusieji gydomi ligoninėse. Epidemiologinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad 6 susirgusieji gyvena keturiuose daugiabučiuose namuose ir visi naudoja centralizuotai tiekiamą šaltą vandenį, 5 iš jų naudoja centralizuotai tiekiamą karštą vandenį, vienas vandenį šildo savarankiškai elektriniu šildytuvu (boileriu).
Kiti 5 susirgusieji, gyvenantys vienbučiuose gyvenamuosiuose būstuose, naudoja šaltą vandentiekio vandenį, o vandens pašildymui naudoja boilerius, 1 asmuo – šachtinio šulinio vandenį“, – komentavo NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė.
Pasak jos, epidemiologinio tyrimo metu gautos informacijos duomenimis, nėra sąsajų su kokia nors viena vieta (pavyzdžiui, vieša vieta), kurioje lankydamiesi žmonės galėjo užsikrėsti legionelioze. Susirgusiųjų gyvenamuosiuose būstuose atliekami vandens laboratoriniai tyrimai.
„NVSC Kauno departamentas susisiekė su daugiabučių administratoriais ir pateikė informaciją apie tai, kokių būtina imtis prevencinių priemonių. Taip pat ligonių gyvenamuosiuose būstuose organizuojamas vandens laboratorinių tyrimų atlikimas (imami mėginiai), kurių rezultatų paprastai laukiama 10 dienų. Epidemiologinė diagnostika tęsiama“, – nurodė A.Valaikienė.
Simptomai atsiranda per kelias dienas
Primename, jog naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ penktadienį gavo informacijos apie iš Garliavos į Kauno ligoninės infekcinių ligų skyrių vienas po kito važiuojančiu legionelioze sergančius gyventojus.
Gydymo įstaigos atstovai komentavo, kad visi pacientai atvyko iš skirtingų namų, tad tikslios infekcijos židinio vietos jie nurodyti negali.
NVSC atstovai nurodė, jos legioneliozės simptomai priklauso nuo ligos formos:
„Pontiako karštligė, kuriai būdinga lengvesnė ligos eiga be pneumonijos, ir sunki ligos forma – legionierių liga (legionelinė pneumonija). Užsikrėtus simptomai dažniausiai atsiranda po 2–10 dienų, retais atvejais simptomai atsiranda per tris savaites. Liga paprastai prasideda nuo karščiavimo, drebulio, galvos ir raumenų skausmo, vėliau sausas kosulys, darosi sunku kvėpuoti ir tai gali peraugti į ūminę pneumoniją. Apie trečdalis ligonių viduriuoja arba vemia, o apie pusę praranda orientaciją arba ima kliedėti“, – nurodo NVSC.
Kaip apsisaugoti?
NVSC specialistai primena apie legioneliozės profilaktikos priemones. Jie nurodo, kad legionelės nesidaugina žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje, nei 60 ºC temperatūroje, todėl norint apsisaugoti nuo legioneliozės reikia:
– Užtikrinti, kad karštas vanduo vandens sistemose visada būtų karštas ir cirkuliuotų. Vandens temperatūra visoje karšto vandens sistemoje turi būti 50–60 °C; Karšto vandens temperatūra, atsukus čiaupą, po vienos minutės turi būti ne mažesnė nei 50 °C.
– Užtikrinti, kad šaltas vanduo vandens sistemose visada būtų šaltas. Vandens temperatūra visoje šalto vandens sistemoje turi būti žemesnė nei 20 °C;
– Prižiūrėti ir valyti dušus. Valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos;
– Jei naudojami vandens šildytuvai, kartą per metus išvalyti, išdžiovinti ir dezinfekuoti;
– Po sistemos ir vandens šildytuvų tvarkymo, valymo darbų ir prieš kiekvieno sezono pradžią 2–4 valandas dezinfekuoti karšto vandens sistemą dideliu kiekiu (50 mg/l) chloro tirpalo, atlikti terminę dezinfekciją, t. y. vandens tiekimo sistemoje vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti, kad šilumos vartotojų čiaupuose ji būtų ne žemesnė kaip 65 0C.Atlikus tokią terminę dezinfekciją, mažiausiai 5 min. turi būti atsukami vandens sistemos čiaupai;
– Bent kartą per tris mėnesius, vadovaujantis gamintojo instrukcijomis, reguliariai išvalyti ir dezinfekuoti visus vandens filtrus.
