„Tikrai labai svarbu, kad nenukryptume nuo sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo kelio. Turime sau užduoti klausimą – ar tikrai neaukojame sveikatos priežiūros kokybės dėl kažkieno ekonominių interesų?“ – antradienį „Žinių radijui“ sakė G. Nausėdos patarėja.
„Įstatymų leidėjas, mano galva, jau paskutinėje įstatymo stadijoje privalo labai gerai įsivertinti, ar šis įstatymas nediskredituoja sveikatos reformos tikslų apskritai“, – akcentavo I. Segalovičienė.
Klausiama, kas gali gauti naudos dėl parlamente svarstomų įstatymo pataisų, I. Segalovičienė nurodė, jog teisiniai pokyčiai būtų palankūs vaistinėms, mat, pažymėjo ji, farmacijos tinklai galėtų pasamdyti daugiau pigesnės darbo jėgos.
„Farmakotechnikai, turint omenyje ir išsilavinimą, ir darbo, veiklos pobūdį, kalbant ekonominiais terminais, šių specialistų samda yra mažesnė kaštų prasme, negu profesionalių, licencijas turinčių vaistininkų“, – kalbėjo prezidento patarėja.
„Taip, galėtų būti naudinga vaistinėms. Bet aš tikiu, kad vis tik pagrindinis tikslas bus išlaikytas – kokybė. Ir įstatymas bus pakoreguotas“, – vylėsi ji.
Patarėja akcentavo, jog šiuo klausimu diskutavusi darbo grupė siūlė kiek kitokį kompromisinį įstatymo variantą – leisti farmakotechnikams konsultuoti pacientus savarankiškai tik tokiu atveju, jeigu gyvenvietėje tedirba viena vaistinė.
„Darbo grupė yra pasiūliusi dirbti vaistininkų padėjėjams, nesant vaistininkui, jeigu miestelyje, kaime ar vienkiemyje yra tik viena vaistinė“, – nurodė ji.
„Toks pakankamai konkretus, labai taiklus pasiūlymas, kuris atspindi ir regionų vaistinių išsaugojimo vėliavą, ir kartu neprieštarauja būtent sveikatos priežiūros kokybės strateginei krypčiai“, – aiškino I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas kovo pabaigoje parlamentui pateikė siūlymą pakeisti Farmacijos įstatymą taip, kad didelį stažą turintys vaistininkų padėjėjai galėtų ir toliau mažose vaistinėse dirbti vieni, nuotoliniu būdu jiems padedant vaistininkui.
Konservatorius siūlo pakeisti įstatymą taip, kad vaistininkų padėjėjai, kurie baigė mokslus iki 2006-ųjų, galėtų dirbti vaistinėje nebūtinai tiesiogiai prižiūrimi vaistininkų, o jų kontroliuojami nuotoliniu būdu.
Pasak A. Matulo, nuo liepos 1 dienos įsigaliojant reikalavimui farmakotechnikams dirbti vaistinėse tik kartu su vaistininku, Lietuvos regionuose nebegalės tęsti veiklos 135 vaistinės. Be to, pažymi politikas, mažų miestelių vaistinės neturės galimybės įdarbinti vaistininkų dėl per menkų apyvartų ir darbuotojų trūkumo.
Profesinių sąjungų atstovai nepritaria įstatymo pataisoms ir jungėsi į akciją „Vaistininkystės laidotuvės“, siekdami atkreipti Seimo dėmesį į, jų manymu, nepalankius pokyčius.
