Specialistai kol kas neranda užsikrėtimų legionelioze priežasties, todėl gyventojams, ypač namų savininkams, pataria imtis prevencinių veiksmų. Karštą vandenį daugiabučiams tiekianti įmonė „Kauno energija“ planuoja dar kelti karšto vandens temperatūrą ir apie tai pranešti būstų administratoriams, kad būtų tinkamai atliktas terminis šokas.
Kauno ligoninės infekcinių ligų skyriuje Eugenijus gydomas daugiau nei savaitę.
„Vakare pasimatavau temperatūrą, jau buvo 39,8 laipsnio. Nedusino? Ne, nė vienos dienos“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo vyras.
Kur ir kada užsikrėtė, legionelėmis, jis nežino.
„Namuose – tikrai ne, klinikose negali irgi. Išvažiavau į darbą Visagine, atidirbau ir vakare sukilo temperatūra“, – prisiminė Eugenijus.
Kaip užsikrėtė, nežino ir toje pačioje palatoje gydomas kitas Garliavos gyventojas. Kol kas vyras negali pasigirti gera savijauta.
Infekcinių ligų skyrius – ties pilnumo riba
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) iki ketvirtadienio gavo 15 pranešimų apie Kauno apskrityje registruotus legioneliozės atvejus, iš jų 12 – Kauno rajone, 3 – Kauno mieste. Trečiadienio naktį į infekcinių ligų skyrių paguldytas dar vienas legijonelioze susirgęs žmogus.
LSMU Kauno ligoninės infekcinių ligų skyriaus gydytojas rezidentas Marius Ogenskas sako, kad laisvų lovų nebeliko. Nauja vieta atsirastų tik išleidus namo anksčiau priimtą ligonį.
„Šiuo metu turime didelį pacientų srautą iš Garliavos ir jeigu matome, kad žmogus yra iš to rajono, tiriame jį dėl legionelių“, – paaiškino gydytojas.
Pastarosiomis dienomis ligoninės infekcinių ligų skyriuje netyla telefonas – susirūpinę žmonės klausia apie ligos simptomus ir kada kreiptis į gydytoją.
„Pagrindinė žinutė, kurią noriu pasakyti, žmonės turi stebėti save, turi stebėti savo simptomus. Nereikia sukarščiavus važiuoti į skubios pagalbos skyrių, pirmoji grandis yra šeimos gydytojai, kurie tikrai gali padėti“, – paaiškino M.Ogenskas.
Susirgusiųjų daug, bet pasak visuomenės sveikatos specialistų, tai nėra protrūkis, nes nepavyko identifikuoti taršos šaltinio.
NVSC specialistė patarė gyventojams, ypač namų savininkams, imtis prevencinių veiksmų.
„Reikia užkelti vandens temperatūrą, kad vandens čiaupuose būtų ne žemesnė negu 65 laipsniai temperatūra. Reikia nuleisti vandenį geras 5 minutes, taip pat ir šaltą vandenį nuleisti, išdezinfekuoti dušų, kranų galvutes (...) bet tą vandenį žmonės gali gerti, naudoti maistui ir žmogus nuo žmogaus neužsikrės šita liga“, aiškino NVSC Kauno departamento specialistė Aušra Valaikienė.
Dažniausiai užsikrečia duše ir vonioje
Karštą vandenį tiekinati Kauno energija temperatūros svyravimo nefiksavo, sako, priešingai, tiektas karštesnis vanduo nei reikalaujama. Bet reaguodama į įvykius, planuoja atlikti termošoką.
„Artimiausiu metu planuojame pakelti remofikacinio vandens temperatūrą iki 80 laipsnių, kad būsto administratoriai galėtų atlikti terminį šoką, tai yra pakelti karšto vandens temperatūrą virš 60 laipsnių, o tokioje temperatūroje legionelės bakterijos žūsta (...) apie tai bus iš anksto pranešta namų karšto vandens sistemų prižiūrėtojams, kad jie galėtų pasiruošti ir įvykdyti legioneliozės prevenciją“, – teigė „Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota.
Legioneliozė – ūminė infekcinė liga, kurią sukelia legionelės. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną, dažniausiai dėl netinkamai prižiūrimos ar sukonstruotos vandentiekio sistemos.
„Dažniausiai žmonės užsikrečia maudydamiesi duše, kai daug vanduo garuoja arba vonioj būnant, kai daug vandens prigaravę. Tuomet žmogus įkvepia vandens garų su legionelėmis“, – pasakojo A.Valaikienė.
Visi Kauno ligoninėje gydomi legioneliozės pacientai – suaugusieji. Dviejų būklė išlieka sunki, jie gydomi intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje.
