Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šiemet, artėjant Slaugytojų dienai, įteikė E. Aleksandravičienei Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ženklą bei diplomą.
Daugėja sunkių ligonių
Vyresnioji slaugytoja Edita pastebi, kad į Infekcinių ligų, kaip ir į daugumą kitų ligoninės skyrių patenka vis daugiau vyresnio amžiaus pacientų. „Slaugytojai gerai mato visuomenės senėjimo tendenciją, – teigia E. Aleksandravičienė. – Jei anksčiau, sakykime, 50 skyriaus lovų gulėdavo iki 10 proc. slaugomų pacientų, tai šiandien pacientų, kuriems reikia slaugos, guli jau apytikriai pusė.“
Savęs negalintis apsitarnauti slaugomas pacientas reiškia, kad slaugytojas, be medicininių manipuliacijų, turi užsiimti ir paciento maitinimu, vartymu ir pragulų prevencija, higieninėmis procedūromis. Taip, didėjant laiko sąnaudoms, slaugytojo darbas tampa intensyvesnis ir sunkesnis.
Slaugytojų darbas sunkėja
„Kai manęs klausia, ar slaugytojo darbas yra sunkus, aš renkuosi žodį „atsakingas“, – sako E. Aleksandravičienė. – Ši profesija daug duoda, tačiau daug ir reikalauja iš žmogaus. Viena vertus, slaugytojo darbe tu gali realizuoti geriausią savąjį žmogiškąjį potencialą – empatiją, jautrumą, norą padėti, augimo galimybes, naujų žinių siekį. Tačiau yra ir kita pusė – įtampa, stresinės situacijos, nuovargis, o tai lemia, kad slaugytojai priskiriami darbuotojų, turinčių didelę riziką patirti profesinio perdegimo sindromą, kategorijai.“
Teigiama, kad tie, kurių profesija reikalauja rūpintis kitais, per tam tikrą laiką išnaudoja savo teigiamų emocijų resursus. Ar taip nutinka slaugytojų darbe?
„Labai svarbu rūpintis, kad to būtų išvengta, bet kartais, deja, taip atsitinka, – atvirai kalba E. Aleksandravičienė. – Tai toks, pavadinčiau, profesinis nuovargis, kuris neretai prasideda atslūgus ekstremaliai, įtemptai situacijai, kai visi dirbo kaip vieninga komanda, susitelkę, negailėdami jėgų.
Ta būsena pasireiškia motyvacijos praradimu, entuziazmo stoka, niūrumu, irzlumu. Tokiais atvejais itin svarbi atmosfera kolektyve. Esu įsitikinusi, kad tarpusavio supratimas, palaikymas, bendrystė, kolegiškumas yra veiksmingiausi vaistai, padedantys mums išsaugoti tuos žmogiškuosius bruožus, pradedant jautrumu, baigiant optimizmu, kurių labai reikia slaugytojo darbe.“
Siekė aukštojo išsilavinimo
Savo profesiniame kelyje E. Aleksandravičienė drąsiai pasitiko ne vieną naują iššūkį. Prieš ateidama į LSMU Kauno ligoninę, ji dirbo labai intensyvų darbą LSMUL Kauno klinikose tuomet dar gana naujoje srityje, tai – organų donorystė, akių audinių medžiagos transplantacijos.
Siekdama universitetinio slaugytojos išsilavinimo, Edita pasirinko studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Darbą LSMU Kauno ligoninėje pradėjo nuo vaikų infekcinių ligų, o po kurio laiko ėmė dirbti suaugusiųjų Infekcinių ligų skyriuje vyresniąja slaugytoja.
Gegužės 12 d. mintėtos Tarptautinės slaugytojų dienos proga LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vyresnioji slaugytoja E. Aleksandravičienė sau ir kolegoms linkėjo stiprybės ir optimizmo, puoselėjant žmogiškąsias bei profesines vertybes – gerumą, atjautą, tarnystę, bičiulystę, prasmės pojūtį.
