Griežti perspėjimai ir apribojimai, o nepaklusniesiems – baudos. Dar visai neseniai tokią tikrovę teko patirti šalies gyventojams dėl siautėjusios pandemijos.
Prieš metus apribojimų neliko ir dabar net sunku įsivaizduoti, kad tokiomis sąlygomis teko gyventi visai neseniai.
Su dideliu žmonių srautu susiduriančių įmonių ir įstaigų atstovai atskleidė, kokias nemalonias ir – atvirkščiai – naudingas pamokas siaučiant infekcijai jie išmoko ir kaip jos praverčia iki šiol.
Kaukes vis dar užsideda
Viešuoju transportu važinėjantys kauniečiai, matyt, dar prisimena, kad pandemijos metu įlipti pro priekines autobusų ar troleibusų duris nebuvo galima. Buvo užtverti praėjimai prie vairuotojų, iš jų nebuvo galima įsigyti bilietų.
Įsitaisyti ant priekinių keleivių sėdynių ar visai greta viena kito taip pat buvo draudžiama.
Autobusuose ir troleibusuose buvo pakabintos talpyklos su dezinfekciniais skysčiais, žmonės kaukėmis privalėjo dengti burną ir nosį. Tokios kelionės buvo varginančios.
Dabar situacija visiškai kitokia, keleiviai vėl drąsiai važinėja viešuoju transportu.
Bendrovės „Kauno autobusai“ viešųjų ryšių specialistė Greta Makūnaitė tikino, kad pandeminiu laikotarpiu įmonės darbuotojai laikėsi visų Vyriausybės reikalaujamų saugumo priemonių ir ribojimų.
„Dezinfekcinio skysčio transporto priemonėse taip pat jau nebenaudojame. Kaip prevencinė priemonė dezinfekcinis skystis duodamas administracijos darbuotojams, transporto priemonių vairuotojams. Ženklų, rekomenduojančių laikytis atstumo, nebėra“, – pasakojo G.Makūnaitė.
Nuo 2022 metų gegužės 1 dienos šalyje atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 kaukių dėvėjimas išliko tik rekomendacija. Vairuotojai pasakojo pastebintys keleivių, kurie kaukes vis dar dėvi. Dažniausiai tai vyresnio amžiaus arba sergantys žmonės.
Plakatai – tik darbuotojams
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Simona Rizgelė sakė, kad įvairūs ribojimai parduotuvėse panaikinti.
Pardavėjų nuo pirkėjų nebeskiria plastikiniai permatomi skydai, nėra ir lipdukų, kuriais buvo prašoma laikytis saugaus atstumo.
„Kai kuriose parduotuvėse liko tik plakatai, kuriuose informuojama, kad būtina dezinfekuoti rankas, laikytis atstumo, čiaudint užsidengti nosį“, teigė S.Rizgelė.
Jos nuomone, tokia informacija tinka ir kitų infekcinių ligų prevencijai, todėl ji liko. Šie plakatai kabo parduotuvių darbuotojams skirtose vidinėse patalpose.
Pertvarų atsisako palaipsniui
Prekybos tinko „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė sakė, kad darbuotojų ir pirkėjų saugumas visada buvo bendrovės vadovų prioritetas ir toliau juo išlieka.
„Suprantame, kad koronavirusas niekur nedingo, todėl net ir panaikinus ribojimus, situaciją stebime. Pandemijos metu išsivystė įprotis dezinfekuoti rankas, tad parduotuvėse ir dabar tai galima padaryti. To neketiname atsisakyti“, – sakė „Maxima“ atstovė.
Prekybos tinklo darbuotojai pastebi pavienių klientų, dėvinčių apsaugines veido kaukes. Darbuotojai, jei patys nori, dėvi kaukes, pirštines, tačiau tai nėra privaloma.
„Atitvarų kasose dėl darbuotojų ir klientų patogumo atsisakome palaipsniui. Paviršiai parduotuvėse dezinfekuojami ir valomi laikantis esamų higienos reikalavimų“, – sakė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Žmonių vasarą sumažėja
Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios klebonas Tomas Karklys pasakojo, kad įspėjimai laikytis atstumo ir kitų saugumo priemonių maldos namuose buvo priklijuoti lipniosiomis juostomis.
Kai apribojimų neliko, juos nuimti nebuvo sunku.
„Dabar prie bažnyčios durų yra tik dezinfekcinio skysčio. Kitų saugumo reikalavimų nebėra. Vienas kitas žmogus užsideda veido kaukę, bet tokių labai mažai“, – atskleidė kunigas.
Pasak jo, vasarą žmonių sumažėja, prasideda atostogos, darbai soduose, didelės minios nesibūriuoja, todėl pavojų tikimybė taip pat sumažėja.
Kenkia ir meno kūriniams
Didžiausias Kaune Nacionalinis M.K.Čiulionio dailės muziejus, mieste turintis 9 padalinius, dėl pandemijos ir buvusių ribojimų patyrė nemažai išbandymų.
Kol lankytojams muziejų durys buvo atviros, jų skaičius buvo ribojamas, žmonės privalėjo dėvėti veido kaukes ir mūvėti pirštines, nes virusai kenkia ne tik žmonės, bet ir meno kūriniams.
Kai muziejai buvo visai uždaryti, jų darbuotojai išmoko dirbti per nuotolį, rengti nuotolines ekskursijas ir virtualius turus po ekspozicijas.
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė sakė, kad dabar pandemiją primena tik prie įstaigų durų esantys dezinfekcinių skysčių flakonai.
„Skystį naudojame patys, tai prašome daryti lankytojus. Gaila, kad kai kuriose kitose įstaigose jo pasigendame“, – pastebėjo D.Kamarauskienė.
Tęsiamos ir virtualios ekskursijos. Jos dažniausiai rengiamos kituose miestuose gyvenantiems moksleiviams, kuriems atvykti į Kauną sudėtinga.
„Manėme, kad virtualūs turai po muziejus niekam neįdomūs, tačiau paaiškėjo, kad klydome. Jie tapo populiarūs pandemijos metu ir išliko aktyviai lankomi atšaukus visus ribojimus. Pandemijos metu gavome ir naudingų pamokų, kurios praverčia. Pavyzdžiui, jei reikėtų, dabar kur kas lengviau suvaldytume didelius lankytojų srautus“, – kalbėjo muziejaus vadovė.
Išliko greitųjų testų atsargų
Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai Agnė Burovienė sakė, kad teatre liko blogi priminimai apie tą laiką, kai spektakliai nevyko, tačiau pandemijos metu išmoktos pamokos naudingos.
„Patyrėme įvairių ribojimų. Kai spektaklius dar buvo galima vaidinti, žiūrovai turėjo dėvėti kaukes ir sėdėti kas antroje kėdėje, vėliau atstumai tarp žmonių buvo dar didesni. Vėliau teatrai visai nebeveikė. Dabar griežtai laikytis atstumų nebereikia, nebeliko to prašančių lipdukų ar skelbimų. Pandemijos metu išmokome rengti nuotolinius susitikimus su Kultūros ministerija ar kitomis įstaigomis. Ši naudinga praktika iškilo iki šiol“, – sakė teatro atstovė.
A.Burovienė pasakojo, kad kai kurie, dažniausiai vyresni žiūrovai, į teatrą kartais vis dar ateina dėvėdami kaukes, nors to nėra prašoma ar reikalaujama.
Kaukių bei greitųjų testų saugoma ir pačiame teatre.
„Pavasarį kai kurie darbuotojai koronavirusu dar sirgo, todėl kaukės ir greitieji testai pravertė. Kaukes naudojame ir dabar, jos praverčia, jei žmonės pasijunta susirgę virusinėmis infekcijomis, tokiu būdu saugo save ir aplinkinius“, – aiškino A.Burovienė.
