Jos kolegė, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje (GMPS) dirbanti, Irena Malašauskienė rūpinasi, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų mokėtų suteikti pirmąją pagalbą blogai pasijutusiam artimam žmogui ar gatvėje netikėtai susmukusiam praeiviui. „Savo akimis matome, kokios būna pasekmės, jei nelaimės ištiktam žmogui nesuteikiama pirmoji pagalba“, – patikina I.Malašauskienė.
Išskirtiniu pasiekimu pasigirti gali Vita Vaičienė – ji yra pirmoji akušerė Lietuvoje įgijusi daktaro laipsnį. Kelis dešimtmečius praktinį darbą dirbusi moteris pasiryžo įrodyti, kad ir akušerė gali užsiimti akademine veikla bei praverti duris į didįjį mokslą.
Kviečiame iš arčiau susipažinti su slaugytojos vardo prestižą kuriančiomis medikėmis, kurių darbas bei pasiekimai buvo deramai įvertinti ir šalies mastu – šį pavasarį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys joms suteikė Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardą.
Svarbūs mokytojai – tėvai
Slaugytoja J.Šliaužienė užaugo medikų šeimoje: mama – šeimos gydytoja, tėvas – psichiatras. Profesiniu pasirinkimu moteris didžiuojasi.
„Sakau, kad gimiau su mediko genu. Galimybė padėti žmogui – medus sielai. Lazdijai nėra didelis miestelis, pacientai atpažįsta, gatvėje sutikę ačiū pasako. Tai stumia į priekį ir skatina gerai atlikti savo darbą“, – sako J.Šliaužienė.
Pašnekovė tikina, kad tobulėti galima nuolat. 2004 m. ji Kauno kolegijoje įgijo bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją ir tuo neapsiribojo. Slaugos bakalauro studijas Klaipėdos universitete 2010 m. baigusi moteris, 2022 m. Mykolo Romerio universitete įgijo sveikatos politikos ir vadybos studijų krypties magistro laipsnį.
„Vien tik atsidavimo savo darbui neužtenka. Reikia kelti kvalifikaciją, įgyti naujų žinių. Medicina ir teisė žengia į priekį. Tu turi suspėti, neatsilikti ir nuolat tobulėti. Todėl, kiek randu laiko, stengiuosi dalyvauti įvairiose konferencijose, seminaruose, mokymuose. Ką sužinau, pritaikau praktiniame darbe“, – pasakoja J.Šliaužienė.
Slaugytojos darbas jau 19 metų susijęs su psichinę negalią turinčiais pacientais. Medikė pabrėžia, kad psichikos sveikatos sutrikimai nėra nuosprendis, o baimė kreiptis profesionalų pagalbos nieko gero neduoda.
„Reikia žinoti, kaip prieiti prie paciento ir užmegzti ryšį. Psichikos sutrikimai – ne gripas, kur atlieki tyrimus ir nustatai ligą. Darbui su sergančiu žmogumi reikalingi specialios bendravimo kompetencijos“, – paaiškina J.Šliaužienė.
Jos kolegos sako, kad slaugytojos darbe niekada nepamatysi piktos, susierzinusios, medikės veide nuolat švyti šypsena. Pašnekovė paaiškina, kad šią savybę įdiegė jos motina.
„Mama buvo pagrindinė mano mokytoja. Pacientai ją mylėjo ir gerbė, o aš mokiausi iš jos, kaip reikia bendrauti su pacientu. O ramią laikyseną perėmiau iš tėčio, kuris yra gydytojas psichiatras. Pacientą reikia sutikti su šypsena, nes tada ir žmogus atsipalaiduoja, tampa lengviau užmegzti ryšį“, – patikina J.Šliaužienė.
Rūpinasi gyvybių gelbėjimu
I.Malašauskienė jau 31-erius metus dirba Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje (GMPS). Medikė nuolat tobulina savo įgūdžius – ne kartą vyko į užsienyje vykusias GMP žaidynes. Rezultatai įspūdingi: 2013 m. II vieta Lietuvoje, 2015 m. I vieta Lenkijoje, 2016 m. I vieta Ukrainoje, Estijoje, 2017 m. I vieta Ukrainoje.
„Varžybos paskatina nuolat atnaujinti žinias ir praktinius įgūdžius. Varžybų metu taip pat pristatomos naujausios pagalbos teikimo rekomendacijos. Grįžę tą informaciją perduodame savo kolegoms“, – paaiškina medikė.
I.Malašauskienė rūpinasi, kad kuo daugiau šalies gyventojų gebėtų padėti staiga sąmonės gatvėje netekusiam praeiviui ar susižeidusiam žmogui. Juk pagalbos prireikti gali bet kuriam iš mūsų.
„Iš patirties matau, kad labai dažnai žmogaus gyvybė priklauso nuo aplinkinių žmonių veiksmų, jų gebėjimo teikti pirmąją medicinos pagalbą, moka panaudoti automatinį defibriliatorių. Jeigu žmogus pradedamas gaivinti dar iki atvykstant greitosios medikams, pagerėja jo šansai išgyventi.
Įvykus traumai, jeigu nesustabdomas stiprus kraujavimas, dažnai randame žmogų jau sunkios būklės, kartais net mirusį. Savo akimis matome, kokios būna pasekmės, jei nelaimės ištiktam žmogui nesuteikiama pirmoji pagalba“, – paaiškina I.Malašauskienė.
Medikė prisideda prie mokinių pirmosios medicinos pagalbos įgūdžių ugdymo – kartu su Lietuvos paramedikų asociacija jau ketverius metus organizuoja Lietuvos mokyklų pirmosios medicinos pagalbos varžybas bei pirmą kartą rengtas Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų pirmosios medicinos pagalbos varžybas.
I.Malašauskienė iš arti matė karą zoną, nes 2022 m. vasario pabaigoje viešėjo Rusijos užpultoje Ukrainoje ir teisėjavo greitosios pagalbos medikų žaidynėse.
„Vasario 24 d. dieną mus prižadino ir paaiškino, kad turime grįžti į Lietuvą, nes Rusija įvykdė agresiją“, – prisimena I.Malašauskienė.
Tai paskatino medikę organizuoti visuomenei skirtus nemokamus pirmosios medicinos pagalbos mokymus.
„Jeigu įvyktų nelaimė, vieni kitiems turėtume padėti. Galbūt net patiems medikams prireiks pagalbos iš aplinkinių žmonių“, – paaiškina Kauno GMPS slaugytoja.
I.Malašauskienei nesvetima ir pedagoginė veikla. Ji savo žiniomis ir įgūdžiais dalijasi su Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro bei Šv. Ignaco Lojolos kolegijos būsimaisiais paramedikais.
Akušerė įgijo daktaro laipsnį
Profesinio tobulėjimo svarbą pabrėžia ir V.Vaičienė – pirmoji akušerė Lietuvoje įgijusi daktaro laipsnį. Kauno klinikose jau beveik 30 metų dirbanti medikė akcentuoja, kad akušerės gali atlikti ne tik praktinį, bet ir mokslinį darbą.
Stereotipus laužanti medikė paaiškina, kad akušerijos magistro ir tolimesnės krypties studijos Lietuvoje dar gana naujos, tad ir šios srities specialistams galimybė eiti į didįjį mokslą atsirado visai neseniai.
„Buvau pirmoji ir sulaukiau pagalbos iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Slaugos fakulteto, paminėtina dekanė Jūratė Macijauskienė ir profesorė Aurelija Blaževičienė, kurios mane labai palaikė“, – padėką išreiškia V.Vaičienė.
Medikė dėsto LSMU, prisideda prie būsimų kolegių rengimo. Savo pavyzdžiu moteris įrodo, kad akušerė gali dirbti ne tik klinikinį darbą. V.Vaičienė tikisi, tai įkvėps ir kitus.
„Žinau kolegių, kurios keliauja mano pramintu taku. Žinoma, dėl laiko stokos nėra paprasta suderinti klinikinį darbą ir mokslinę veiklą. Tai padaryti – nuostabus iššūkis ir pasiekimas. Tačiau, jeigu nori tobulėti, privalai išlįsti iš savo komforto zonos“, – įsitikinusi V.Vaičienė.
Ji priduria, kad Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre dirbanti jaunesnė kolegė pasuko moksline kryptimi, po kelių metų dienos šviesą turėtų išvysti jos disertacija.
V.Vaičienė pabrėžia, kad Lietuvos akušeriai būtų ne tik puikūs sveikatos priežiūros teikėjai – praktikai, bet ir akademinės bendruomenės nariai.
Pelnyti garbingi ministerijos apdovanojimai
Visos trys medikės savo profesionalumu, atsakingu darbu ir lyderyste neabejotinai kelia savosios profesijos prestižą. Tai deramai įvertino ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
V.Vaičienė, I.Malašauskienė ir J.Šliaužienė gegužės pradžioje gavo garbingus apdovanojimus. Už sunkų ir pasiaukojantį darbą bei nuopelnus sveikatos apsaugos sistemai ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė 25 šalies gydytojams, 21 slaugytojai ir 15 sveikatos apsaugos darbuotojų.
„Malonu, kad kolegos iškėlė mano kandidatūrą, o ministerija ją pastebėjo. Labai didžiuojuosi tuo, ką jau padariau ir kad galiu garsinti akušerės vardą Lietuvoje“, – džiaugiasi V.Vaičienė.
Įvertinimas malonias emocijas sukėlė ir kitoms slaugytojoms. „Naujiena labai nudžiugino, bet pagalvojau, kad labai daug žmonių yra verti tokio apdovanojimo“, – pasakoja I.Malašauskienė.
Primename, kad Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų vardai teikiami nuo 2015-ųjų, šiuo įvertinimu gali didžiuotis 110 Lietuvoje dirbančių slaugytojų.
