Užplūdo šimtai skambučių ir laiškų: ramina, kad tvarka dėl nesutikimo tapti organų donoru nesikeičia

Reaguojant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl organų donorystės modelio pasikeitimo Lietuvoje, Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) ją vertina kaip klaidinančią ir informuoja, kad šalyje donorystės tvarka nesikeičia ir išlieka informuoto sutikimo donorystės modelis.

Organų donoro kortelė<br>Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr.
Organų donoro kortelė<br>Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr.
Audronė Būziuvienė<br>D.Umbraso nuotr.
Audronė Būziuvienė<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 21, 2023, 5:26 PM

Tai reiškia, kad kiekvienas veiksnus asmuo, būdamas gyvas, gali pareikšti sutikimą arba nesutikimą organų donorystei po savo mirties. Galimybė išreikšti nesutikimą yra dabar ir ta galimybė išliktų, jeigu Seimas pritartų donorystės modelio pakeitimui (svarstymai nukelti į Rudens sesiją) į numanomo sutikimo modelį bei modeliui įsigaliojus.

„Šiandien įkrito jau virš 300 nesutikimų ir dar 100 skambučių – kur galiu pareikšti nesutikimą organų donorystei po mirties iki liepos 1 dienos.

Tai noriu visiems pasakyti, kad nuo liepos pirmos dienos teisiniuose dokumentuose dėl pritarimo ar nepritarimo donorystei niekas nesikeičia ir šiais metais tikrai nesikeis“, – NTB pranešime cituojama įstaigos vadovė Audronė Būziuvienė.

Kada galima organų donorystė?

Vien tik tai, kad žmogus mirė, nereiškia, kad jis automatiškai tampa/taps organų ir/ar audinių donoru. Donorystės procesas įmanomas tik reanimacijos skyriuje konstatavus smegenų mirtį arba negrįžtamai nutrūkus kraujotakai ir kvėpavimui (neplakančios širdies donorystė) t.y. nustačius mirties faktą.

Artimieji, net ir tais atvejais, kai žmogus yra pasirašęs donoro kortelę ir išreiškęs savo norą po mirties tapti donoru, gali pareikšti savo nesutikimą – ir organų donorystės procesas nevyks.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais potencialiais donorais tapo 117 žmonių (jiems buvo nustatyta smegenų mirtis ar negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas).

46 mirusių žmonių artimieji pritarė donorystei ir jie tapo efektyviais donorais. 35 žmonių artimieji nepritarė donorystei ir organų donorystės procesas buvo sustabdytas. 36 žmonės po savo mirties negalėjo tapti organų ir/ar audinių donorais dėl savo sveikatos būklės t.y. turėtų kontraindikacijų organų donorystei. Statistiką galite pamatyti čia: https://ntb.lrv.lt/lt/statistika/donoryste

Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nurodo, kad mirusiojo artimųjų dėl organų donorystės atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų).

Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo neklausiama. Gavus vieno iš šių asmenų nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, mirusio asmens audinius, organus paimti ir atiduoti transplantacijai draudžiama.

Tais atvejais, kai smegenų mirtis konstatuojama vaikams, donorystės procesas priklauso nuo tėvų (įtėvių). Jiems nepritarus donorystė nevykdoma. Tai nesikeistų ir tuo atveju, jeigu įsigaliotų numanomo sutikimo modelis.

Vaikams esant gyviems pareikšti nesutikimo nėra galima, kadangi valią dėl organų donorystės po mirties būdami gyvi gali išreikšti tik 18 metų sulaukę asmenys ir tik už save.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.