Pavojus vyresniems žmonėms
„Per tris dienas nuo penktadienio iki sekmadienio į RVUL Skubios pagalbos skyrių kreipėsi 888 pacientai (iš jų 403 – dėl įvairių traumų), didžiausias srautas fiksuotas penktadienį ir šeštadienį. Savotiškas šio savaitgalio antirekordas – ypač daug pacientų, kurie pagalbos kreipėsi naktį – net 167“, – lrytas.lt nurodė RVUL atstovė spaudai Dalia Smagurauskaitė.
Tiesa, tiksliai pasakyti, kuri ūmių sveikatos sutrikimų dalis buvo nulemta karščio bangos yra sudėtinga, į pacientų ligos istorija tai ne visada įrašoma. Visgi sostinės gydymo įstaigoje terapinių pacientų savaitgalį buvo daugiau.
„Šį savaitgalį pacientų, kurie pagalbos kreipėsi dėl tvyrojusio karščio, buvo kiek daugiau nei įprastai – daugiausiai tai vyresnio amžiaus žmonės, kurie skundėsi, pavyzdžiui, pakitusiu kraujospūdžiu, bendru silpnumu, galvos svaigimu, alpimu“, – informavo RVUL atstovė.
Alpimas ypač pavojingas senyviems žmonėms ir dėl galimų traumų krentant.
Su vasariškoms pramogoms palankiais orais susieti galima ir vandens telkiniuose nukentėjusius žmones, kurie į medikus kreipėsi dėl sumušimų ar pjūvių. Sužeisti gali akmuo, šukė, medžio šaka.
„Laimė, nebuvo tragiškas pasekmes sukeliančių šuolių į vandenį. Nemažai žmonių patyrė traumas aktyviai leisdami laiką gamtoje – krisdami nuo dviračių ar paspirtukų, taip pat užsiėmę darbais namų ūkiuose“, – paaiškino D.Smagurauskaitė.
Padaugėjo neblaivių pacientų
Daugiametė medikų patirtis rodo, kad karščiai ypač pavojingi sergantiems lėtinėmis ligomis: širdies ligomis, hipertonine liga, širdies ritmo sutrikimais, turintiems antsvorio, varginamiems smegenų kraujotakos sutrikimų, tvirtina Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė.
Pasak jos, pakilus oro temperatūrai sveikų žmonių neištinka insultas ar infarktas, tačiau dėl širdies ritmo sutrikimų gyventojai į medikus per karščius kreipiasi dažniau.
„Šią vasarą dar nebuvo didelio pacientų srauto, kurių sveikatai įtakos turėjo karščiai, nes ir ilgiau besitęsiančio karščio dar nebuvo.
Ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje – didelis srautas pacientų, tarp kurių yra ir sergančiųjų kardiovaskulinėmis ligomis. Gali būti, kad jų sveikatos sutrikimą įtakojo karšta sekmadienio diena. Taip pat padaugėjo neblaivių pacientų, kuriems diagnozuoti kardiovaskuliniai sveikatos sutrikimai“, – komentavo D.Jautakienė.
Į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių savaitgalį atvykusių pacientų skaičius nebuvo išskirtinis, teigia čia dirbanti gydytoja Ieva Paliokaitė.
„Padidėjusio pacientų, besiskundžiančių sveikatos sutrikimais, susijusiais su karščiu, srauto nesulaukėme“, – lrytas.lt nurodė Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytoja.
Niekam nediagnozuotas nei šilumos smūgis, nei nudegimai saulėje.
„Pirmadienį ryte atvyko keli pacientai, kurie kreipėsi dėl galvos skausmų, bendro negalavimo, siejamo su karščio pasekmėmis ir per mažu skysčių vartojimu“, – pastebėjo I.Paliokaitė.
Kaip vasarą neperkaisti?
Per karščius medikai pataria būti vėsiose, vėdinamose patalpose, dėvėti natūralaus audinio drabužius ir nepamiršti kepurės, rinktis lengvai virškinamą maistą, vengti alkoholio, neužsiimti aktyvia veikla karščiausiomis dienos valandomis.
Vasarą, kai karšta, suaugęs žmogus per parą turi išgerti mažiausiai 2–2,5 litro vandens.
„Žmonės dažnai vasarą išgeria per mažą kiekį skysčių. Netekus 20 procentų organizmo skysčių, pasiekiama mirtina žmogui riba. Ligoninėje dėl dehidratacijos dažniausiai gydomi žmonės, patekę dėl viduriavimo, sergantys cukriniu diabetu, po insulto, paūmėjus inkstų nepakankamumui.
Sveikiems žmonėms dehidratacija gresia, kai per mažai geria skysčių arba karštą dieną vandenį keičia kava, alumi, net spirituotais gėrimais, kurie ne tik nepapildo organizmo trūkstamų skysčių kiekiu, bet dar ir skatina skysčių išsiskyrimą. Organizmas papildomas skysčiais ir valgant sriubą, daržoves bei vaisius, tačiau medikai labiausiai rekomenduoja gerti natūralų negazuotą mineralinį vandenį“, – patarė D.Jautakienė.
Perkaitus būtina iešoti vėsios aplinkos, gerti daug kambario temperatūros skysčių, nusiprausti šaltu vandeniu, ant kaklo, kirkšnių ir pažastų dėti šalčio šaltinį (ledo paketai, drėgni rankšluosčiai).
Saulės smūgų patyrusį žmogų reikia perkelti į vėsią aplinką, duoti atsigerti kambario temperatūros skysčių, dėti ledo paketus ar drėgnus rankšluosčius ant kaklo, kirkšnių ir pažastų, nuprausti šaltu vandeniu.
