„Iš statistinių duomenų žinoma, kad tokiomis dienomis padidėja mirtingumas, paūmėja (sveikatos, red. pastaba) būsenos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Perkaitimo simptomai
Ji pabrėžė, kad palikus vėsesnę patalpą saulė gali pasirodyti ne tokia ir kaitri, nepaisant to karštis gali pakenkti sveikatai.
Anot specialistės, sudėtinga aiškiai įvardyti, kas išduoda, jog žmogui smogė karštis.
„Kai žmogus jaučia negerumą, galbūt svaigsta galva, jaučia kažkokį silpnumą, – apie karščio poveikį kalbėjo I.Tarasevičienė. – Negali apibrėžti tų simptomų, kiekvienas jaučiasi skirtingai. Tai turbūt reikia vertinti pokytį ir suprasti, kad tuomet, kai yra karšta, tas pokytis gali būti sukeltas kažkokio sveikatos pakenkimo.“
„Jautresnės grupės: vaikai, ypač – iki 4 metų amžiaus; 65-erių metų ir vyresni; taip pat nėščios moterys; žmonės, turintys antsvorio; sergantys lėtinis ligomis, ypač širdies ir kraujagyslių, endokrininės sistemos; žmonės, dirbantys tiesioginėje saulėje arba padidintos šilumos poveikio sąlygomis, pavyzdžiui, kepyklose, liejyklose“, – didžiausią pavojų karščio metu patiriančius gyventojus išvardijo Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus specialistė Ilona Burkauskienė.
Karštomis dienomis suintensyvėja prakaitavimas. Anot specialistų, tai natūrali organizmo reakcija, į kurią atsižvelgiant reikia padidinti skysčių suvartojimą.
„Jeigu tokią dieną eini į lauką, tai pasiimk su savimi vandens. Atsigersi, o jei pasidarys blogai, apsišlakstysi galvą (…) tikrai tas padeda, pati esu išbandžiusi. Žinoma, tuomet vandens reikia nemažai“, – patarė I.Taraškevičienė.
Šokti į šaltą vandenį – didžiulė klaida
I.Burkauskienė pabrėžė, kad nei vaikai, nei vyresnio amžiaus žmonės, nei augintiniai neturėtų būti paliekami automobilyje.
„Negalima palikti net su atvirais langais. Automobilis labai greitai įkaista, todėl likusiems jame gali grėsti šilumo smūgis. Prieš vaikus sodinant į automobilines kėdutes būtina patvirtinti ar jų paviršius ir saugos diržai nėra karšti, kad vaikas nenusidegintų“, – įspėjo I.Burkauskienė.
Ji paaiškino, kad vaikų kūnas ne taip greitai prisitaiko prie šilumos pokyčių, jie mažiau prakaituoja, tad kyla daug didesnė perkaitimo rizika.
I.Burkauskienė patikino, kad sveikatai naudinga karštą dieną atsivėsinti vandens telkinyje. Tačiau tą padaryti galima ir namie – vėsiame duše ar vonioje.
„Paprastai perspėjame dėl vieno dalyko, t.y. kai stipriai įkaitę žmonės šoka į šaltą vandenį. Gali įvykti „šokas“, kai sutrinka žmogaus kvėpavimas, jis gali būti dezorientuotas. Yra didesnė ne tik skendimo, bet ir širdies sustojimo rizika“, – patarė I.Taraškevičienė.
„Būkite budrūs, pirmiau organizmą pripratinkite, o tada jau maudykitės tam, kad neištiktų tokie negeri dalykai“, – sakė I.Taraškevičienė.
Pasak jos, yra šalių, kur net maudytis patariama su gelbėjimosi liemene, kuri taip pat apsaugo kūno paviršių nuo šalto vandens.
Vis dažnesnės karščio bangos
Pastarosiomis dienomis oro temperatūros stulpeliai viršija 30 laipsnių karščio, o artimiausiomis dienomis atokvėpis nenusimato.
Ekstremalaus karščio bangos – klimato kaitos pasekmė, įsitikinusi Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė.
„Paskutiniai 3 metai ypatingai rodo, kad vyksta aštrėjimas. Kaip ir prognozuota, šylant klimatui dažnėja ir intensyvėja ekstremalūs reiškiniai“, – paaiškino L.Paškevičienė.
Ji pastebėjo, jog klimato kaitos skeptikai mėgsta sakyti „taip buvo ir anksčiau“, tačiau akivaizdus faktas, kad praeityje karščio bangos buvo retesnės ir trumpesnės.
„Dabar matome rekordines temperatūras“, – priminė L.Paškevičienė bei pridūrė, kad ir kaitrą lydinčios liūtys dabar būna intensyvesnės.
Specialistė priminė ir Lietuvoje gana naują reiškinį – tropines naktis, kai oro temperatūra naktį nenukrenta žemiau 20 laipsnių šilumos.
„Mes negalime net naktį atsikvėpti ir atsišaldyti patalpų, savo butų“, – sakė L.Paškevičienė.
Pasak jos, žmonėms jau dabar tenka prisitaikyti prie klimatos kaitos padarinių.
