Vienas iš pertvarkos ramsčių – sveikatos centrų steigimas, skatinant poliklinikų ir ligoninių susijungimus.
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas Vygantas Sudaris pastebi, kad į reorganizaciją darbuotojai reaguoja ypač jautriai, vien gandai apie pokyčius kelią milžinišką įtampą.
„Atleidimo lapelis – didžiulis stresas. Jeigu pensija netoli, žmogus sako, kad pasiimu išeitines ir aš čia daugiau negrįšiu. Tai yra vidurinio personalo žodžiai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė V.Sudaris.
„Rezidentų klausiu: ką darysite? Sako, kai Lietuvoje prasidėjo tokie pertvarkos vėjai, bardakai, kaip jie sako, nežinai, kas bus, mes geriau save investuosime į užsienį. Ten yra ramu“, – pasakojo V.Sudaris.
Pasak jo, laukiantys pokyčiai – pernelyg radikalūs.
„Manau, kad priežiūros teikimą gyventojams pagerinti galima be drastiškų permainų, kurios išbalansuoja sistemą ir sukelia gana didelį chaosą“, – teigė V.Sudaris.
Nežino, ar pacientams bus geriau
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė tikino, kad garsiai nuskambėję masiniai medikų išėjimai iš darbo su reforma nesusiję.
„Pavyzdžiui, Zarasuose, mano vertinimu, priežastys yra grynai politinės. Pozicija ir opozicija, matyt, nesikalbėjo ir vos ne diversija įvyko.
Jeigu kalbame apie Raseinius, medikai aiškiai įvardijo, kad jų netenkina ligoninės vadovo konkurso sąlygos, o pasirinktas kandidatas net neatitinka reikalavimų, kurie turėtų būti keliami“, – aiškino J.Sejonienė.
Ji taip pat teigė revoliucinių pokyčių reformoje neįžvelgianti, bet tikino abejojanti, ar jos naudą pajus pacientai.
„Ar čia bandoma padaryti kažką drastiško? Nemanau. Sujungimas, prijungimas, bendradarbiavimo sutartys dėl antro lygio medicinos specialistų ir šeimos medicinos paslaugų, manau, bent administracine prasme yra racionalu.
Jei iš kelių įstaigų padarome vieną, administraciniai resursai turėtų sumažėti. Ar dėl to pagerės sveikatos paslaugų prieinamumas pacientams? Nesu įsitikinusi“, – dvejonę išreiškė J.Sejonienė.
Pasak jos, jei rajone nėra pacientams reikalingo gydytojo specialisto, reforma tokios bėdos neišspręs.
Kodėl medicina tolsta?
J.Sejonienė aiškino, kad rajonų ligoninėse teikiamų medicinos paslaugų spektras siaurėja, nes nepakanka pacientų srauto. Anot politikės, tokiu atveju ligoninė patiria nuostolius, o medikų įgūdžiai rūdija.
„Mano gimtuosiuose Kėdainiuose irgi teko uždaryti akušerijos stacionarą, todėl kad tų paslaugų per metus buvo apie 200 su trupučiu. Įsivaizduokite, tą skyrių reikia išlaikyti, o gimdymų yra 1–3 per savaitę.
Matyt, racionaliau ir protingiau tuos žmones pavežėti ten, kur vyksta intensyvesnis darbas“, – sakė J.Sejonienė.
Riboja ligoninių veiklą
Pasak jo, teiginiai, kad rajonų ligoninėse bus suteikiama daugiau dienos chirurgijos paslaugų – tušti ministerijos pažadai.
„Turiu savo pavyzdį – Pakruojo ligoninę. Jau metus laukiame, kada bus leidžiama atlikti dienos chirurgijos operacijas, bet mums aiškiai pasakoma, kad mes to neturėsime“, – skundėsi V.Sudaris.
Pasak jo, chirurgijos plėtrai rajonuose kelią užtveria Vyriausybės nustatyti rodikliai. Esą pagal juos pakanka tų operacijų, kurios atliekamos didžiuosiuose medicinos centruose.
„Visagino ligoninėje neleidžiama daryti jokios traumatologijos, o Biržuose draudžiama persodinti sąnarius“, – teigė Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas ir pridūrė, jog dėl didžiuosiuose gydymų centruose formuojasi pacientų eilės.
V.Sudaris skundėsi ir dėl to, kad ligoninių direktoriams nebekeliamas reikalavimas turėti medicininį išsilavinimą.
„Dabar (ligoninės – red. pastaba) vadovu gali būti bet kas – nuo autobusų parko viršininko iki veterinaro. Kokią vadybą, mes taip pasieksime?“, – retoriškai klausė V.Sudaris.
