Nuvežė ne į tą ligoninę?
Paaiškinimų iš ministro reikalavo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai, o jos seniūnas Saulius Skvernelis pateikė konkrečią istoriją.
„Žmogus Mažeikiuose patiria infarktą ir klinikinę mirtį, ligoninės priėmimo skyriuje yra atgaivinamas. Natūralu, reikalinga rimta širdies operacija, bet pacientas vežamas į Šiaulių ligoninę.
Kas tai reglamentuoja? Pasako, kad ministro įsakymas yra visus tokius ligonius iš Mažeikių vežti į Šiaulius.
Šiauliai neturi nei kompetencijos nei galimybių tokio tipo operacijos daryti, laiko žmogų 5 paras, į Kauną pervežti neleidžia. Kada, pagaliau, ligoniui pavyksta „išsimušti“ pervežimą į Kauną, pakeliui jis miršta.
Ką atsakyti giminėms, žmonai, dviem mažamečiams vaikams, kurie liko be tėvo? Kad viskas buvo gerai padaryta?
Sako, būtų atvežę į Kauną, būtų tikrai išgelbėtas, išoperuotas ir sutvarkytas. Kadangi, pagal naują tvarką, nuvežė į kitą ligoninę, ten ir patys medikai pripažįsta, kad jie tokių širdies operacijų nedaro.
Ar tikrai sunkiausi ligoniai kritiniais atvejais gali patekti į tą gydymo įstaigą, kur jiems bus suteikta pagalba?“, – klausė S.Skvernelis.
Viceministrė: medikams pritrūksta kompetencijos
Pasakojimo išklausęs A. Dulkys patikino, kad sveikatos apsaugos reformos tikslas – išvengti tokių atsitikimų.
„Yra tikslas, kad visos sveikatos paslaugos išsiskirstytų tinkle pagal jų sudėtingumo laipsnį.
Pats galiu paminėti negerą atvejį, kurį parsivežiau iš Klaipėdos regiono – iš Plungės žmonės buvo vežami į Klaipėdą ir paskui 7 iš 10 grąžinami atgal.
Žinau ir kitų pavyzdžių iš Kauno regiono, kur Kauno gydytojai sako, kad jei būtų atvežę pas mus prieš dvi paras, o ne bandę kažką daryti, galbūt būtume spėję“, -
Ministras pridūrė, kad tragiškos istorijos nutinka dėl žmogiškųjų medikų klaidų, kai paciento rizikos laipsnis nėra įvertinamas teisingai.
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė priminė, kad sunkių būklių pacientų paskirstymo tvarka nėra nauja.
„Klasterių įsakymas priimtas dar prie jūsų, – į buvusį premjerą S.Skvernelį kreipėsi D.Jankauskienė. – Jis reglamentuoja (pacientų paskirstymą, aut. pastaba) pagal ligos sunkumą.
Aišku, diagnostika yra sudėtingas dalykas. Pasižiūrėjęs į žmogų negali pasakyti, ar tau infarktas toks, kad reikia atkimšinėti kraujagyslę (…) bet yra kiti kriterijai: laikas, per kurį atsirado skausmas; atstumas, kurį gali nuvažiuoti.
Aišku, kad kažkam pritrūko kompetencijos jūsų pavyzdyje“, – paaiškino D.Jankauskienė.
Ji pabrėžė, jog sveikatos apsaugos ministras negali užtikrinti kiekvieno šalies gydytojo kompetencijos, tačiau klaidos esą analizuojamos, stengiamasi ateityje jų išvengti.
A.Dulkys pridūrė, kad pasitaiko atvejų, kai patys pacientai nepagrįstai nepasitiki medikų kvalifikacija ir prašosi būti pervežti į kitą ligoninę, nors kelionė ir kelia pavojų jų gyvybei. Šią problemą, ministro teigimu, turėtų spręsti telemedicina.
„Tai yra labai perspektyvus dalykas. Kodėl? Tai ne šiaip telefonu pasikalbėti – telemedicinos priemonių pagalba per specialius įrenginius rajoninėje ar regioninėje ligoninėje esantys gydytojai, jei kyla abejonių, gali labai operatyviai aptarti paciento būklę.
Kas įdomiausia, pacientas pats irgi mato, kas su juo vyksta. Jis girdi gydytojus ir iš Kauno, Vilniaus ir savo savivaldybės. Jis mato, kad jie kalba viena kalba ir atsiranda didesnis pasitikėjimas, taip pat laimimas laikas. Manau, šitą dalyką irgi tęsime“, – žadėjo A.Dulkys.
Kodėl pavėluoja greitoji?
Tačiau parlamentaras Vytautas Bakas išreiškė abejonę, ar skaudžių pacientų mirčių nebūtų galima išvengti. Pasak jo, tai ne tik medikų kompetencijos, bet ir medicinos paslaugų teikimo organizavimo klausimas.
Pasak politiko, ypač sudėtinga padėtis susidarė Alytuje.
„Žinau 3 atvejus, kai žmonės mirė tiesiog nesulaukę pagalbos.
Turime situaciją, kai jaunas žmogus su insultu, kuris gyvena ne kaime, kur užpustyti keliai, bet pačiame miesto centre. Jis po insulto pagalbos laukia 2 valandas, nors pagal protokolus ji turi būti suteikta per 30 minučių, ir miršta.
Jūsų komisija pripažino, kad buvo klaidos, bet ligoninė skundžia sprendimus, tampo artimuosius po teismus, žemina žmones. Aš nekalbu apie atsiprašymą ir padorumą“, – pasakojo V.Bakas.
Jo įsitikinumu, tai susiję su Alytaus S. Kudirkos ligoninės darbu ir tuo, kad nuolatinio direktoriaus gydymo įstaiga neturi jau ilgiau nei metus.
„Kaip gali laikinai pareigas eiti vadovas ligoninėje, kuri turi vadybos problemų? Laikinas vadovas neturi ambicijos. Ką jūs ruošiatės daryti? Ten yra karšta vieta pagal visus rodiklius“, – teigė V.Bakas.
Jis pridūrė pasigendąs ministerijos pastangų analizuoti padarytas klaidas ir pasiūlymų, kaip jų būtų galima išvengti ateityje.
Ministras: dalis ligoninių atsiskaito savivaldai
A.Dulkys patikino, kad abejonių sukėlę atvejai Alytuje yra tiriami.
„Tyrimai yra atliekami“, – pabrėžė ministras.
Jis paaiškino, kad SAM galimybės kištis į ligoninių vadovybės formavimą yra ribotos.
„Didžioji dalis įstaigų yra savivaldybių pavaldume, merai priima į darbą šitus vadovus“, – atsakomybės kratėsi A.Dulkys.
Tiesa, SAM neseniai tapo vienu iš Alytaus S.Kudirkos ligoninės steigėjų. Tai, pasak A.Dulkio, suteiks ministerijai įrankių „daryti poveikį“.
„Reiškia, atsiranda galimybė vadovo metinėse užduotyse nustatyti tam tikrus rodiklius, kaip mes dabar ir darome“, – patikino ministras.
Primename, kad sveikatos reforma vadinamas sveikatos centrų kūrimas. Lietuvos savivaldybės šiuo metu gali nuspręsti steigti sveikatos centrus, kuriuose būtų suteikiama bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Savivaldybės sprendimus dėl sveikatos centrų kūrimo jungiant viešąsias arba privačias gydymo įstaigas turės priimti iki šių metų pabaigos.
Sveikatos centre bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.
