Profesorius akcentuoja, kad COVID-19 infekcija neišnyko, bet žmonės prie šio viruso prisitaikė ir sergamumas perėjo į endeminę stadiją.
Apie COVID-19 aktualijas ir ateityje laukiančius naujus virusus S. Čaplinską „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbino žurnalistas Rimvydas Paleckis.
– Kai prasidėjo COVID-19 pandemija, pasaulyje buvo panika. Ar yra matematiniai skaičiavimai, kada panaši pandemija galėtų pasikartoti? Po 5 metų? Po dešimties?
– Galima pasakyti, kad nauja pandemija tikrai bus. Tik nežinome kada, koks virusas ir kur bus. Tikėtina, kad tai nutiks ten, kur karšta, šilta, žmonės tankiai gyvena. Galbūt, Afrika, Kinija. O galbūt iš tirpstančių ledynų gali atgimti senoviniai virusai, bakterijos.
Mes gyvename kartu su mikropasauliu. Kartas nuo karto mūsų laukia tokie nemalonūs siurprizai, kai virusai peršoka rūšinį barjerą. Taip tikrai bus.
Labai daug kritikos sulaukė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl atsako į COVID-19 pandemiją, didžiulės panikos, kuri galbūt užsitęsė per ilgai, ypač tie lockdownai (angl. uždarymai, – red. pastaba), tie dideli ribojimai.
– Bet tikslas, kiek pamenu, buvo nekelti panikos. Juk čia ir komunikacija svarbi?
– Visiškai teisingai. PSO stengiasi komunikuoti moksliškai, aiškiai, bet kitas klausimas, kaip komunikavo atskiros šalys, kokių veiksmų ėmėsi sprendimų priėmėjai.
Prisiminkime Lietuvos pavyzdį: vieną dieną buvo kalbama, kad kaukės neveikia, o kitą – verčiama jas naudoti.
Taip elgtasi, nes iš pradžių kaukių nebuvo. Bet tą žmonėms iš karto ir reikėjo pasakyti.
– Bet juk tada panika kils...
– Manau, kad COVID-23 bus lakmuso popierėlis, kuris parodys, koks yra pasitikėjimas medikais, sprendimų priėmėjais, žiniasklaida.
Ar žmonės prisimins ir be panikos stengsis apsaugoti save ir artimuosius?
– Daugelis iš mūsų jau gavo ne vieną skiepo nuo COVID-dozę. Ar dar reikia vakcinuotis?
– Jeigu visą laiką kalbėsime vien apie skiepus, manau, bus neteisingas naratyvas. Pirmiausia, reikėtų kalbėti apie tai, kad pajutus pirmuosius ligos simptomus reikėtų izoliuotis, stengtis neužkrėsti bendradarbių, šeimos narių ir atlikti testą. Šiai dienai testai lengvai prieinami ir neabejotina, kad užsikrėtusių žmonių yra kur kas daugiau negu diagnozuojama. Žmonės paprasčiausiai nesitiria.
Kitas dalykas – pajutus simptomus labai svarbu tartis su savo gydytoju. Tas pats Paxlovidas (vaistas, skirtas lengvai COVID-19 ligos formai gydyti, – red. pastaba) pirmosios bangos metu 88 proc. sumažino sunkios ligos galimybę, tai dabar jis veikia mažiau – 37 proc. Vis dėlto jis veikia.
Savaime aišku, jeigu žmogus priklauso rizikos grupei, šiai dienai būtų neišmintinga nepasiskiepyti sustiprinančia vakcinos doze.
– Ar jau žinoma kokia atmaina artėja? Ar skiepai, kurie jau atvežti, pataikys?
– Tai dar viena silpna grandis – žmonės domisi apie naujas atmainas, mokslininkai, virusologai stengiasi detaliai apie jas kalbėti. Bet konkrečiai žmogui juk nėra skirtumo, kokią viruso atmainą jis gaus.
Svarbu, kokia bus jo sveikata, jo apsauga.
Galima aiškiai pasakyti, kad net ir pasikeitus atmainoms, tie skiepai, kurie tuoj pasieks mūsų gydymo įstaigas, kaip rodo tyrimų duomenys, yra efektyvūs. Tik poveikis skirtingas. Kuo stipresnė žmogaus imuninė sistema, kuo jis jaunesnis, tuo ir skiepų apsauga bus stipresnė.
– Vienu sakiniu – kaukę jau reikėtų įsidėti į kišenę?
– Pirmiausia, kaukę reikia ne į kišenę įsidėti, o dėvėti ją taip, kaip priklauso, kai mes einame ten, kur yra didelė rizika užsikrėsti.
Antra, labai svarbu, kad kaukę užsidėtų tie žmonės, kurie jaučia peršalimo ligos simptomus. Jiems teisingai ant nosies ir burnos užsidėti kaukę reikėtų jau dabar. Labai tikslinga būtų tą padaryti einant į vaistinę ir gydymo įstaigą, nelaukiant valdžios raginimų, draudimų.
