Noras prisirinkti miško gėrybių baigiasi skaudžiai – namie grybautojai pastebi įsisegusią erkę. Deja, neretai parazitas perduoda sunkią ligą.
„Dauguma pacientų įtaria, kad erkes pasigavo būdami gamtoje, dažniausiai grybaudami miške“, – lrytas.lt pasakoja LSMU Kauno ligoninės gydytoja infektologė Laima Nakutienė.
Šiemet erkės suaktyvėjo neįprastai anksti – erkiniu encefalitu užsikrėtę pacientai ligoninėse atsidūrė jau nuo sausio mėnesio. Dažniausiai pirmieji atvejai pasirodo tik balandžio arba gegužės mėnesiais ir trunka iki lapkričio.
Atsipūsti negalima ir gruodžio mėnesį – medikai teigia, kad kelis ligos atvejus kartais tenka užfiksuoti net prasidėjus šaltajam sezonui.
„Erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad sukelia smegenų uždegimą, todėl galimos ir įvairios komplikacijos, netgi paralyžius, taip pat pasitaiko ir mirčių“, – infekcinės ligos padarinius komentuoja L. Nakutienė.
Užpildytos infekcinių ligų skyriaus lovos
Erkės pakirsti nelaimėliai į pajūrio medikus kreipiasi beveik kiekvieną dieną. Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pranešė, kad rugsėjį hospitalizuoti teko 24 pacientus. Prieš kelias dienas KUL gydėsi 12 erkiniu encefalitu sergančių ligonių.
Kaip skelbia ligoninė, beveik visi atvejai siejami su grybavimo sezonu. Pacientai buvo nepasiskiepiję ir įsisiurbusias erkes daugiausiai pastebėjo grįžę iš miško.
Tuzinas lovų užpildyta LSMU Kauno ligoninės infekcinių ligų skyriuje, o 7 pacientai gydomi Santaros klinikose.
Anot Santaros klinikų gydytojos D. Radzišauskienės, vienas iš pacientų gydomas intensyvios terapijos skyriuje, jam nustatytas visų galūnių paralyžius, kvėpavimo funkcijos ir sąmonės sutrikimai, bet šiuo metu būklė gerėja.
„Užsikrėsti galima ne tik įkandus užkrėstai erkei, bet ir vartojant nepasterizuotą ožkos arba karvės pieną ir jo produktus“, – primena D.Radzišauskienė.
Pasak gydytojos, atvejų, kai žmonės užsikrėtė erkiniu encefalitu vartodami nepasterizuotus pieno produktus būna kiekvienais metais: „Pernai grupė žmonių susirgo sunkia forma, vienam iš jų buvo nustatyta kritinė būklė. Šiais metais taip pat užfiksuoti tokie atvejai, dalis jų sunkios būklės.“
Efektyviausia apsaugos priemonė
Erkinio encefalito virusas, skirtingai nuo Laimo ligos, žaibiškai perduodamas žmogui vos įkandus erkei. Pasak D.Radzišauskienės, vienas iš pirmųjų simptomų yra karščiavimas, vėliau gali atsirasti drebulys, pykinimas, galvos skausmas, sąmonės ar koordinacijos sutrikimai.
Norint apsisaugoti nuo erkinio encefalito viruso bei galimų liūdnų komplikacijų, efektyviausia priemonė – skiepai, pasižymintys aukštu – 98 proc. -efektyvumu.
„Pacientus raginame skiepytis ir taip apsisaugoti nuo sunkių ligos pasekmių. Pasiskiepijus susiformuoja imunitetas, tad jeigu po to ir susergama encefalitu, liga įveikiama lengviau“, – sako Klaipėdos universiteto ligoninės gydytoja Rūta Pundinienė.
„Šiuo metu gydome erkiniu encefalitu sergančią moterį, kuri yra pasiskiepijusi nuo šios ligos, tačiau ji serga labai lengva forma. Tokių atvejų yra tik keli procentai, tad vakcina yra veiksminga ir saugi“, – tikina D.Radzišauskienė.
Nemaloni Lietuvos lyderystė tarp Europos šalių
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, dažniausiai erkiniu encefalitu užsikrečia 45–64 m. amžiaus žmonės, o 30 proc. visų sergančiųjų sudaro pensininkai ir bedarbiai.
Užsikrėtimai erkiniu encefalitu fiksuojami visoje Lietuvoje, tačiau tam tikruose miestuose susirgimų skaičiai yra didesni.
„Utenos rajone daug metų iš eilės fiksuojamas didžiausias sergamumas. 2022 m. duomenimis, daugiausiai užsikrėtimų buvo Utenos, Kauno ir Alytaus apskrityse“, – komentuoja NVSC atstovė Milda Žygutienė.
NVSC duomenimis, vidutiniškai vieno kilometro maršrute galima aptikti nuo 50 iki 60 erkių. Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį.
Specialistai teigia, kad Lietuva yra Europos lyderė pagal susirgimus erkiniu encefalitu.
