Per ketverius metus ES registruoti 168 inovatyvūs vaistai. Lietuva kompensuoja tik 21 vaisto iš šio sąrašo kainą, o Latvija – 32, Estija – 31. Lenkijoje padėtis daug geresnė – kompensuojamos 59 inovatyvacijos. Su Vokietija net nėra ko lygintis – ten padengiama net 147 vaistų kaina.
Medikų ir pacientų organizacijos teigia, kad tokį smarkų atsilikimą lemia ne vien pinigų stygius, bet ir mūsų sveikatos apsaugos sistemos nerangumas, biurokratizmas.
Išties, kol rinkoje atsiradusį inovatyvų vaistą nusprendžiama įrašyti į lietuviškąjį kompensuojamųjų sąrašą, vidutiniškai užtrunkama 536 dienas, Estijoje – 442 dienas (toks ir ES vidurkis), Latvijoje – 382.
Bet ir kaimynų rodikliai labai smarkiai atsilieka nuo pirmaujančios Vokietijos – ten pakanka vos 47 dienų, kad inovatyvus vaistas būtų kompensuotas.
Pacientų atstovai sako, kad valdininkai greičiau suktis pradėjo 2020 metais, prabėgus pusmečiui, kai tuomečiam premjerui S.Skverneliui buvo diagnozuota onkologinė liga. Vyriausybė įsteigė darbo grupę, kuri stengėsi greičiau įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą inovatyvius vaistus.
Padėtis kuriam laikui pagerėjo – į kompensuojamųjų sąrašą iš rezervinio buvo perkelta nemažai vaistų, bet ilgainiui įsigalėjo įprasta rutina.
SAM aiškina, kad paspartinti procedūras trukdė specialistų stygius. Pavyzdžiui, nustatyta tvarka, kad per 90 dienų nuo vaisto paraiškos pateikimo ji turi pasiekti svarstymo komisiją, bet šio termino nesilaikoma. Prabėga ir metai. Šiemet apie 30 paraiškų apsvarstytos, bet sprendimo vis dar laukia 67 vaistai.
Porą metų šis procesas buvo stabdomas ir todėl, kad Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) nebuvo specialistų komandos, galinčios vertinti farmacijos įmonių paraiškas.
Žadama, kad dabar padėtis pagerės, nes jau sudarytas 16 darbuotojų Sveikatos technologijų vertinimo skyrius, bet net jei VVKT suksis sparčiau, dar nereiškia, kad inovatyvūs vaistai daug greičiau gelbės jų laukiančius pacientus – juk iš pradžių jie patenka į rezervą, iš kurio į kompensuojamųjų sąrašą patenka po kelių mėnesių, metų ar net vėliau.
Be abejo, ir inovatyvūs vaistai gali neišgelbėti paciento, ypač kai jis serga itin pavojinga onkologine liga. Natūralu, kad vertinamas medikamento klinikinis efektyvumas ir veiksmingumas, kitaip sakant, kokia jo pridėtinė vertė pacientui.
Atsižvelgiama ir į inovatyvaus vaisto ekonominį efektyvumą. Bet jei medicininė naujovė ir gerokai brangesnė, turi būti įvertinta, ar ji išgelbės neįkainojamą ligonio gyvybę arba gal šis naujas vaistas sutrumpins gydymo laiką, o greičiau gydant gali būti atsveriami ir pigesnio, bet ilgiau vartojamo medikamento kaštai.
Aišku, tai labai sudėtingi skaičiavimai. Tačiau pacientai ir medikai ragina labiau pasikliauti inovatyvių vaistų registracija tokiose ES šalyse kaip Vokietija ir Prancūzija, kurios turi pajėgų vaistų kontrolės mechanizmą. Jeigu ten nustatoma, kad medikamentas efektyvus, gal ir Lietuva be ilgo savarankiško tyrimo galėtų tai pripažinti.
Tokių pavojingų ligų kaip onkologinės išgyvenamumo statistika rodo, kad Lietuva smarkiai atsilieka nuo JAV ir pažangiausių Vakarų Europos, Skandinavijos šalių. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Suomijoje ilgiau nei 5 metus po vėžio diagnozės gyvena 89 proc. žmonių. Lietuvoje šis rodiklis net maždaug pustrečio karto mažesnis.
Greičiausiai tai lemia ne vien inovatyvūs vaistai, bet jų svarba neturi būti laikoma antraeile. Onkologai, kai išsenka galimybės padėti ligoniui kompensuojamaisiais vaistais, ieško kitų pagalbos būdų, įtraukia juos į klinikinius tyrimus, finansavimo siekia per pacientų paramos programas. Bet dažnai tenka žmogų gydyti tuo, kas turima, o ne geriausiai jam tinkančiais vaistais.
Norint iš esmės pagerinti sveikatos apsaugą Lietuvoje, reikia gerokai didinti šios srities finansavimą. Vyriausybė aiškina, kad pinigų gali skirti tiek, kiek jų surenka, o didesnio finansavimo prašo visi.
Kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas padidės maždaug puse milijardo eurų, bet neaišku, kiek daugiau lėšų bus skirta inovacijoms. SAM teigia, kad finansavimas padidės, bet, atsižvelgus į pastarųjų metų infliaciją, tikėtis rimto pagerėjimo vargu ar įmanoma. ES galėtų padėti mažesnėms ir ekonomiškai silpnesnėms šalims nebūti skriaudžiamoms farmacijos galiūnų.
Sklando sumanymas sukurti Europos sveikatos sąjungą, kuri leistų skirstyti visoms ES šalims inovatyvius vaistus panašiai kaip skiepus nuo koronaviruso. Bet tai tolima ir neaiški ateitis.
Vadinasi, teks patiems ieškoti būdų, kaip didinti sveikatos apsaugos finansavimą.
Vienas šaltinių – naikinti gausias privalomojo sveikatos draudimo lengvatas, o ir valstybė skiria tik 44,75 euro per mėnesį įmoką jos draudžiamiems asmenims, nors dirbantysis nuo minimalios algos sumoka 58,6 euro per mėnesį. Regis, visuomenė turi pratintis prie minties, kad bendram gėriui reikės atseikėti daugiau savo pinigų.
