Liga komplikuojasi staiga
Kaip paaiškino Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, dalis susirgusiųjų COVID-19 infekcija, pirmosiomis paromis jautęsi gerai, 6–8 parą ima jausti grėsmingus simptomus: sunkų kosulį, dusulį, bendrą silpnumą. Nors bendrieji kraujo tyrimai paprastai nerodo ypatingų pokyčių, gydytojai tokiais atvejais nedelsdami pacientus siunčia į antrojo lygio gydymo įstaigas tam, kad būtų atliktas rentgenas ir patvirtinta arba atmesta plaučių uždegimo diagnozė.
„Dažnai tenka skaityti pacientų, iš ligoninių išleistų gydytis į namus, diagnozę – virusinė pneumonija. Virusinio plaučių uždegimo negalime gydyti antibiotikais, anksčiau tokiais atvejais tekdavo pasakyti, jog telieka laukti, kol imunitetas susitvarkys pats, vartoti vitaminą C, paracetamolį, vaistus perštinčiai gerklei ar atsikosėjimui lengvinti.
Šiuo metu mes jau galime užkirsti kelią COVID-19 komplikacijoms – tam svarbu laiku pradėti specifinį gydymą. 86 proc. pacientų toks gydymas labai efektyvus, pasitelkus jį, galima išvengti gydymo stacionare, sunkios būklės ir, kas svarbiausia, mirties“, – paaiškino J.Dūdienė.
Didžiausias pavojus – lėtinės ligos
Gydymas nuo COVID-19 skiriamas vyresnio amžiaus, vyresniems nei 65 metų, pacientams, taip pat visiems nuo 18 metų, sergantiems lėtinėmis ligomis. Kaip komentavo gydytoja, šios pacientų grupės pasirinktos todėl, jog pasaulinės organizacijos patvirtino – didžiausia grėsmė sunkiai sirgti COVID-19 kyla būtent vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, kurių imunitetas su virusu kovoja sunkiau. Tai – širdies-kraujagyslių ligos: pirminė arterinė hipertenzija, insultas, infarktas, kvėpavimo takų ligos, lėtinis inkstų nepakankamumas, cukrinis diabetas, onkologinės ligos, nutukimo liga. Sunkiau sirgti rizikuoja rūkantys žmonės, nėščios moterys, kurioms rekomenduojama skiepytis tiek nuo gripo, tiek koronavirusinės infekcijos.
Pavojų kelia ir autoimuninės ligos: skydliaukės patologija, reumatoidinis artritas, kuriuo serga įvairaus amžiaus žmonės. Reumatoidiniam artritui gydyti skiriami vaistai, kurie veikia imunosupresiškai – silpnina imunitetą, todėl COVID-19 eiga tokiems ligoniams taip pat gali būti daug sunkesnė.
Vargina net ir pasveikusius
Pajutus pirmuosius simptomus, o COVID-19 infekciją patvirtinus testu, svarbu reaguoti nedelsiant, nes virusas aktyviausiai dauginasi pirmąsias penkias paras. Nors pirmosios paros atrodo lengvos, svarbu nepamiršti, kad koronavirusas išsiskiria iš kitų peršalimo virusų – dažnam sukelia sunkių liekamųjų reiškinių.
Sukaupta begalė duomenų, patvirtinančių, kad maždaug 33 proc. žmonių, sirgusių lengva forma ir pasveikusių, porą mėnesių kamuoja bent vienas išliekantis simptomas: nuovargis, dėmesio sutrikimas, užsitęsęs kosulys, dusulys fizinio krūvio metu. Dešimt procentų (kai kurių mokslinių publikacijų duomenimis – ir daugiau kaip 70 proc.) pacientų šie reiškiniai gali tęstis pusmetį ar metus.
Kone kiekvienas šeimos gydytojas savo apylinkėje turi pacientų, kuriems persirgus COVID-19 sutriko širdies ritmas – ši būklė metus ar ilgiau vargina vyresnio amžiaus žmones. Jei sutrinka skydliaukės veikla, ją atstatyti pavyksta per pusmetį ar metus, nemažai moterų skundžiasi, jog po ligos labai slenka plaukai.
„Atrodo, lengvi peršalimo simptomai, o kiek ilgai besitęsiančių klinikinių simptomų, kurie vargina žmogų, sumažina darbingumą. Labai svarbu į virusą žiūrėti rimtai, ypač kai prieinamas efektyvus gydymas namuose. Jis ne tik sustabdo viruso dauginimąsi, sutrumpina ligos eigą, pacientai jaučiasi geriau, ir mes nebesame bejėgiai prieš COVID-19“, – pabrėžė šeimos gydytoja.
Ligai galima pasiruošti – iš anksto nusipirkti kaukių, savikontrolės testų. Jei pirmosiomis ligos dienomis testas neigiamas, tačiau žmogus jaučiasi prastai, gydytoja pataria jį kartoti kelias paras, pasikonsultuoti su gydytoju bent telefonu, o efektyvų gydymą, kuris padeda išvengti gydymo ligoninėje ir mirties, būtina pradėti per penkias paras, kad jis būtų veiksmingas.
