Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas tvirtina, kad medikų algos auga kaip ant mielių – kitąmet prognozuojamas vidutinis slaugytojų darbo užmokestis vienam etatui turėtų viršyti 2200 eurų.
„Natūralu, kad vidutinis darbo užmokestis nesuponuoja, jog kiekviena slaugytoja Lietuvoje gaus tą kiekį pinigų“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje trečiadienį sakė A.Pečkauskas.
Tačiau sistemos auditą neseniai atlikusi Valstybės kontrolė pabrėžia, kad anksčiau kelti strateginiai tikslai liko tik gražiais žodžiais popieriuje.
„Nepasiektas Lietuvos sveikatos strategijoje iškeltas tikslas, kad iki 2020 metų vienam gydytojui tektų du slaugytojai. Pagal slaugytojų skaičių, tenkantį vienam tūkstančiui gyventojų, Lietuva užima 19-ą, o pagal slaugytojų ir gydytojų santykį – 14-ą vietą tarp Europos Sąjungos šalių“, – sakė Seimo SRK posėdyje dalyvavusi Valstybės kontrolės auditorė Vita Želvienė.
Ji taip pat pastebėjo, kad slaugytojų poreikį (SAM) planuoja ydingai. Trūksta duomenų apie slaugytojų poreikį pagal specializacijas ir kvalifikacijas, neatsižvelgta į sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką ir regionų skirtumus.
Nepatraukli profesija
Apskritai, SAM slaugytojų poreikį vertina, remdamasi darbo skelbimais į tuščias vietas, o tai neatspindi tikrojo medikų trūkumo.
„Nustatėme, kad ministerijos ir savivaldybių duomenys apie slaugytojų trūkumą skiriasi 5 kartus, o apie slaugytojų padėjėjų – 36 kartus“, – akis badančius nesutapimus vardijo V.Želvienė.
Vėliau ji pridūrė, kad savivaldos vertinimu medikų trūkumas yra daug didesnis, nei nurodo SAM.
Ateitis atrodo niūriai. Nors valstybės finansavimas slaugytojams rengti didėja, bet stojančiųjų įgyti šią specialybę mažėja. Visai nenuostabu. Medikų apklausos rodo, kad slaugos specialistai pasigenda profesijos įvaizdžio, jos viešinimo priemonių. Tik 16 proc. slaugos specialistų mano, kad slaugytojo profesija yra patraukli.
Įdomu, kad pačios gydymo įstaigos dėl slaugytojų nesineria iš kailio ir milžiniškomis išmokomis vilioja tik gydytojus.
„Mažiau nei pusė savivaldybių ir gydymo įstaigų vykdė slaugos specialistų pritraukimo priemones, o finansavimą skyrė tik 29 proc. savivaldybių ir 11 proc. gydymo įstaigų“, – konstatavo V.Želvienė.
Didžiausias esamų slaugytojų sopulys – didžiulis darbo krūvis. Jis, kaip pastebi Valstybės kontrolė, nėra tinkamai reglamentuotas.
Žada didesnį dėmesį
A.Pečkauskas tikino, kad Valstybės kontrolės audito rezultatai buvo išgirsti, o medikų trūkumo klausimą ankstesnės valdžios esą buvo apleidusios.
„Norėčiau atkreipti dėmesį į įdomų faktą. Kai mes pradėjome dirbti ministerijoje, žmogiškuosius išteklius kuruojančio skyriaus visai neturėjome ir ta tema turbūt buvo „pakritusi“ tarp departamentų. Net neturėjome su kuo imtis rimtų sisteminių veiksmų.
Nuo praėjusių metų pabaigos ministerijos viduje turime funkcionuojantį ir veikiantį sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių skyrių“, – pasakojo A.Pečkauskas.
SAM atstovų teigimu, gydymo įstaigos turėtų sutelkti dėmesį į esamų specialistų išlaikymą, jų gerą savijautą darbo vietoje.
„Pasirenkant likti darbovietėje, vis svaresniais kriterijais tampa saugumo jausmas, priklausymas, pagarba, savęs realizacija, sėkminga integracija į naują vietą tiek darbovietės, tiek geografiniu atžvilgiu“, – dėstė SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė.
Ministerija nurodo, kad į slaugos prestižo didinimo informacinį projektą investuota daugiau nei 1,3 mln. eurų.
„Kvietimai studijuoti slaugą per praėjusius metus buvo matomi ir troleibusuose, autobusuose, televizijoje, kitose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose. Norime, kad kuo daugiau jaunuolių rinktųsi šitą specialybę ir stotų tiek į kolegijas, tiek į universitetus.
Tai yra vienas pagrindinių kelių, kaip mes galime atliepti tuos trūkumus. Kad ir kokius duomenis žiūrėtume, visi sutariame, kad slaugytojų sistemoje trūksta“, – pabrėžė A.Pečkauskas.
Ženklus algų augimas
SAM atstovų teigimu, slaugytojo profesiją sustiprinti turėtų ir naujos atsakomybės. Nuo sausio įsigalios slaugytojų konsultacijų teikimo tvarka: slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus ir suteikti kitas paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.
Lrytas.lt primena, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lapkritį teigė prašysiantis gydymo įstaigų vadovų kitais metais slaugos darbuotojams sparčiau kelti darbo užmokestį.
SAM trečiadienį pranešė padidinusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, o tai esą sudarys sąlygas gydymo įstaigoms nuo kitų metų sausio 1 dienos didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc.
„Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius už paslaugas. Kita gera žinia, kad tai daroma nuo lapkričio 1 d., taip sudarant galimybę gydymo įstaigoms mokėti didesnius atlygius savo darbuotojams jau nuo sausio mėnesio. Atskiras dėmesys skiriamas ir slaugytojams, raginant gydymo įstaigų vadovus peržiūrėti ir didinti jų atlygius sparčiau“, – pranešime teigė A.Dulkys.
Įkainiams padidinti kitais metais numatytos papildomos planinės lėšos – 178 mln. eurų.
SAM prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis viešojoje gydymo įstaigoje dirbančiam gydytojui kitąmet sudarys 4 411 eurų prieš mokesčius ir sieks 2,1 šalies vidutinio atlygio. Tai 401 euru daugiau nei buvo pernai metų I pusmetį. Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis 2024 m. turėtų sudaryti 2 261 eurą prieš mokesčius ir sieks 1,1 šalies vidutinio atlyginimo. Tai 206 eurais daugiau nei šių metų I pusmetį.
