Nerimo sutrikimai, įskaitant specifines fobijas, socialinio nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą, agorafobiją, generalizuoto nerimo sutrikimą, taip pat atskyrimo nerimo sutrikimą ir selektyvųjį mutizmą, yra vieni dažniausių psichikos sutrikimų, kurių bendras paplitimas pasaulyje siekia 10 – 14 proc.
Dėl didėjančių gydymo kaštų ir asmenų funkcionavimo sutrikimų nerimo sutrikimai reikšmingai didina visuomenei tenkančią socialinę ir ekonominę naštą. Pastarojo dešimtmečio mokslinių tyrimų duomenys rodo, jog trečdalis šiuos sutrikimus turinčių asmenų pasveiksta tik iš dalies, o dešimtadalio sergančių nerimo sutrikimai tampa lėtiniais ar nepagydomais.
Išliekantys ilgalaikiai nerimo sutrikimų simptomai ir blogėjanti gyvenimo kokybė rodo, kad dalis sergančiųjų tampa „atsparūs gydymui“. Tam, kad gydytojai psichiatrai ir psichoterapeutai galėtų padėti šiems žmonėms įveikti ilgalaikius nerimo sutrikimus, reikia tyrimų, rekomendacijų ir įrodymais grįstų terapinių intervencijų.
Tačiau iki šiol nebuvo vieningo ir aiškaus gydymui atsparių nerimo sutrikimų apibrėžimo, kuriuo remiantis būtų galima inicijuoti tokio pobūdžio tyrimus bei formuluoti gydymo rekomendacijas.
Dėl šios priežasties pasaulio psichiatrai ir psichoterapeutai susibūrė sutarti dėl tarptautiniu mastu suderintų ir nuoseklių gydymui atsparių nerimo sutrikimų vertinimo rekomendacijų suaugusiesiems. Lietuvai šioje ekspertų grupėje atstovavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkai – gydytoja psichiatrė–psichoterapeutė, prof. dr. Vesta Steiblienė ir medicinos psichologas-psichoterapeutas dr. Julius Burkauskas.
Iš viso 38 pasaulio ekspertų grupė susitarė dėl 14 rekomendacijų, skirtų apibrėžti gydymui atsparių nerimo sutrikimų vertinimo kriterijus. Išsamūs kriterijai suformuluoti ir medikamentinio gydymo vaistais, ir psichoterapinių intervencijų atvejams.
Rekomendacijose įvardinta, kad gydymui atsparių nerimo sutrikimų vertinimas apima tiek klinikinį interviu, tiek savižinos klausimynus. Pateikiami konkretūs klausimynai, skirti vertinti nerimo simptomų sunkumą ir būklės gerėjimą gydymo eigoje, apibrėžiama gydymo trukmė, rekomenduojamos nerimo sutrikimų medikamentinio ir psichoterapinio (išimtinai – kognityvinės elgesio terapijos) gydymo gairės.
Mokslininkai ir klinikiniai praktikai tiki, kad šios pastangos padės sukurti veiksmingesnius įrodymais grįstus laipsniško gydymo algoritmus pacientams, sergantiems nerimo sutrikimais. Gydymui atsparių nerimo sutrikimų apibrėžimas neabejotinai naudingas ir medikamentiniams, ir psichoterapiniams klinikiniams tyrimams, kurie atliekami siekiant atrasti naujus veiksmingus gydymo metodus.
