Gripo aukos priklausė 60–69 m. ir 80–89 m. amžiaus grupėms, abi turėjo lėtinių ligų, nė viena nebuvo skiepyta sezoninio gripo vakcina.
Šį gripo sezoną iš viso užregistruoti 6 mirties nuo gripo atvejai.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 93 asmenys: 63 vaikai (0–17 m.), 7 asmenys, priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei, 23 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 8 asmenys, iš kurių 3 vaikai.
Ankstesniąją savaitę į ligonines pateko mažiau asmenų – 67.
NVSC duomenimis, Lietuvoje sausio 15–21 d. (3-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1309,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2-ąją metų savaitę buvo 1200,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Atsižvelgiant į sergamumo gripu ir kitomis ŪVKTI (išskyrus COVID-19) daugiametę dinamiką, šiuo metu matomas sezoniniam gripui būdingas sergamumo pakilimas. Iki pandemijos didžiausi sergamumo gripu ir kitomis ŪVKTI rodikliai buvo pasiekiami sausį–vasarį.
Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Epideminis sergamumo lygis pasiektas septyniose savivaldybėse (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Prieš savaitę tokių savivaldybių buvo dvi. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
Vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai.
Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos.
NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.
