Apie šią ligą, stebėjimo taktiką ir gydymą kalbėjomės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kauno onkologijos ligoninės urologu onkologu Algimantu Raškevičiumi.
– Kaip kinta prostatos vėžio statistika? Kiek padeda vyrų dalyvavimas prevencinėje prostatos vėžio programoje?
– Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, kuri nuo 2006-ųjų vykdo prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Iki jos didžioji dalis prostatos vėžio atvejų buvo nustatoma III–IV stadijos, o pradėjus taikyti šią programą dažniausiai nustatomi lokalaus neišplitusio II stadijos vėžio atvejai.
– Kam skirta prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa?
– Ji skirta 50–69 metų vyrams, o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, rekomenduojama pradėti tirtis nuo 45-erių. Pagal šią programą kartą per dvejus metus yra nemokamai atliekamas prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas. Yra ir išimčių.
Jei vyrams iki 59 metų (imtinai) PSA kiekis yra lygus arba mažesnis kaip 1 ng/ml, tokiu atveju nemokamas testas atliekamas ne dažniau kaip kartą per penkerius metus.
Jei vyrų nuo 60 metų PSA kiekis yra lygus arba mažesnis kaip 2 ng/ml, tuomet paslauga teikiama ne dažniau kaip kartą per penkerius metus. Ši programa – tai jokių ligos simptomų nejaučiančių vyrų tikrinimas. Kasmet Valstybinės ligonių kasos užsakymu atliekami visuomenės nuomonės apklausos tyrimai. Jų rezultatai skelbia, kad 8 iš 10 gyventojų žino apie patikros programas, tačiau tik pusė jų pasinaudoja šia galimybe.
– Vyrai jautriai reaguoja į prostatos ligas, nenori tirtis. Kaip juos paskatinti?
– Didžiausia klasta, kad prostatos vėžys – liga be simptomų, ypač pradžioje, priešingai nei uždegiminės prostatos ligos ar gerybinė prostatos hiperplazija, kurios gali pasireikšti dažnu ar skausmingu šlapinimusi, susilpnėjusia šlapimo srove.
Prostatos vėžys neturi aiškių, vien prostatos vėžiui būdingų simptomų. Simptomai ima varginti, kai liga jau gerokai pažengusi. Tad ją itin svarbu nustatyti laiku, nes tai lemia ir gydymo sėkmę. O viena pagrindinių diagnostikos galimybių ligą aptikti anksti yra PSA tyrimas.
Mano nuomone, kiekvienas vyras, sulaukęs 40-ies, turėtų profilaktiškai atlikti šį testą. Tikrai ne kiekvienam reikės atlikti papildomų invazinių tyrimų. Biopsijos atliekamos maždaug kas ketvirtam vyrui. Be to, šiuo metu vystomi įvairūs ankstyvosios diagnostikos metodai.
Pavyzdžiui, nustačius priešinės liaukos vėžį labai svarbus yra multiparametrinis magnetinio rezonanso tomografijos (mp-MRT) tyrimas. Šis modernus tyrimas leidžia įvertinti, ar tai yra prostatos vėžys, ar ne. Tai lemia tolesnių invazinių tyrimų poreikį. Naudojami MRT vaizdai padeda nukreipti biopsijos procedūrą į konkrečius prostatos pažeidimus, o tai leidžia įsitikinti, ar nepraleidome reikšmingos ligos.
– Ar iš karto svarbu paskirti specifinį gydymą?
– Net apie 30 procentų prostatos vėžio nėra gydoma – liga paliekama aktyviai stebėti, nes pirmiausia vertinama gydymo nauda ir žala. Vėžys, kuriam būdingas lėtas augimas, gali niekada nesukelti simptomų ar rimtų sveikatos problemų. Užtat galimi agresyvaus gydymo nepageidaujami poveikiai gali smarkiai pabloginti vyro gyvenimo kokybę, tai yra gydymo pašaliniai reiškiniai po operacijos, spindulinio gydymo gali būti daug sunkesni už pačią ligą, kuri apskritai nesukelia simptomų. Todėl jeigu liga yra pradinių stadijų, neišplitusi, tai yra kliniškai nereikšmingas prostatos vėžys, pacientai paliekami stebėti.
PSA norma – 0–4 ng/ml. Kai šio baltymo koncentracija didėja (PSA 4–10 ng/ml), gali būti skirtas aktyvus stebėjimas. Yra nustatyti stebėjimo algoritmai. Kai nustatomas kliniškai nereikšmingas prostatos vėžys, PSA tyrimas turi būti atliekamas kartą per 6 mėnesius, o kartą per metus – digitalinis rektalinis tyrimas, pagal poreikį – ir MRT. Esant neaiškumams gali būti kartojama prostatos biopsija.
Jeigu liga ima progresuoti, PSA yra daugiau kaip 10 ng/ml, pradedamas gydymas. Gydymui parinkti svarbus ne vien PSA kiekis, reikia įvertinti galimą ligos eigą, progresavimo greitį.
– Stebėjimas vyksta ne tik nustačius kliniškai nereikšmingą prostatos vėžį. Reguliarus pacientų sveikatos stebėjimas vyksta po visų gydymo metodų.
– Visi onkologiniai ligoniai pabaigus gydymą yra toliau stebimi, kad laiku būtų pastebėtas ligos atsinaujinimas ar progresavimas. Ta stebėsena gali būti skirtinga. Ji priklauso nuo to, koks gydymo metodas buvo taikytas. Pavyzdžiui, vienoks stebėjimo planas yra kai nustatytas kliniškai nereikšmingas vėžys, kitoks – kai pacientui buvo taikytas lokalus gydymas. Dar kita vyrų grupė – pacientai po radioterapijos.
Visais atvejais vyrai ir patys gali prisidėti prie savo sveikatos: pagal galimybes didinti fizinį aktyvumą, vengti žalingų įpročių, vartoti tam tikrų augalinių medžiagų, pavyzdžiui, skystų polifenolių, didžiųjų ugniažolių ekstraktus.
Fizinis krūvis rekomenduojamas kaip gydomoji priemonė – tam yra mokslinis pagrindas. Susisteminus epidemiologinius įrodymus matyti, kad fizinis krūvis gali slopinti naviko augimą, progresavimą ir (arba) metastazes.
– Nemažai pacientų, ypač pasyvaus gydymo pradžioje, jaučia nerimą. Vyrams, kuriems diagnozuotas prostatos vėžys, potencijos klausimas tampa itin aštrus. Ką gydytojai galėtų patarti, kad jie jaustųsi aktyvūs, dėtų pastangas dėl savo ligos pažabojimo?
– Erekcijos sutrikimai – viena baimių, kurios kamuoja išgirdus prostatos vėžio diagnozę. Noriu nuraminti – tikrai ne visi vyrai patiria erekcijos sutrikimų, o tiems, kuriems paskirtas gydymas yra stebėjimas, dėl ligos dažniausiai potencijos problemų nekyla. Visais atvejais raginu atvirai kalbėti su gydytoju, pasakoti apie visus simptomus, sutrikimus.
– Kokios veikliosios medžiagos, maisto papildai, vitaminai gali būti naudingi vyrams, sergantiems prostatos vėžiu, kurių gydymas yra stebėjimas? Kokius maisto papildus rekomenduojama vartoti, kad liga neprogresuotų, kai buvo taikomi įvairūs gydymo būdai?
– Vyrams, kuriems nustatomas padidėjęs PSA kiekis, jau sergantiems onkologine liga, reikėtų rinktis tokius augalus, tokias veikliąsias medžiagas, kurios veikia navikinių procesų atsiradimo ir vystymosi mechanizmus.
Tai gali būti junginiai, kurie inicijuoja pakitusių ląstelių žūtį ir skatina normalių ląstelių dalijimąsi, pvz.,ugniažolėse esantys alkaloidai, gali būti junginiai polifenoliai – kurkuminas iš dažinių ciberžolių, resveratrolis iš japoninių pelėvirkščių, kurie veikia uždegimą, koreguoja imunitetą, apsaugo ląsteles nuo oksidacijos sukeltų mutacijų.
Tarp sergančiųjų vėžiu maisto papildus vartoja kur kas daugiau žmonių negu tarp nesergančiųjų. Tarp prostatai naudingų medžiagų – jau minėti natūralūs antioksidantai – polifenoliai, nuo vėžio saugantis augalas didžioji ugniažolė, selenas, vitaminas E, C. Vitaminas D žmogaus organizme tiesiogiai ar netiesiogiai reguliuoja daugiau kaip 1000 genų, todėl neturėtų stebinti ir tai, kad jis turi ypatingą reikšmę onkologiniams procesams vystytis. Nacionalinis vėžio institutas remdamasis tyrimais nustatė, kad trečdaliui vėžiu sergančių pacientų nustatomas vitamino D trūkumas.
