„Balandžio 14-tąją su kolegomis – skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialiste Rasa bei su GMP automobilio vairuotojais Edvardu ir Arvydu – jiems pavyko iš mirties nagų išplėšti ir į visavertį gyvenimą grąžinti pusamžį vyrą“, – pasakojimą pradėjo Laima.
„Kaip ir kiekvieną rytą, pakeičiant praeitos pamainos darbuotojus, aptarėme vakarykščius įvykius, persidavėme įrangą ir šiltus linkėjimus: „Ramaus budėjimo!“.
Kol laukėme kvietimų, vieningai nusprendėme nuo ryto patobulinti komandinio darbo įgūdžius – tai vadiname įprastu ritualu Jurbarko GMP pastotėje, kai nuo praeitų metų liepos pirmos prisijungėme prie Kauno rajono teritorinio skyriaus.
Jau kuris laikas ant manekeno su kolegomis kartojame pagalbos teikimo algoritmus gaivinimų, ūmių būklių, traumų atvejais, tobuliname praktinius įgūdžius, komandinio darbo detales.
Visi suprantame, kad menkiausia klaida teikiant skubią medicinos pagalbą gali būti lemtinga, todėl visada turime būti pasiruošę ir sudėti maksimaliai visas reikiamas ypatingas atidas, atsakomybes, jautrumą ir išmanymą. Mūsų darbe viskas vyksta žaibo greičiu, dažniausiai situacijos užklumpa staiga, netikėtai, delsti negalima. Tad greita reakcija, tikslus komandinis darbas, susiklausymas dažnu atveju sąlygoja sėkmę.
Šį rytą taip pat laukė rimtas išbandymas komandai – supypsėjo racija, kvietimo priežastis – susmuko 64-erių metų vyras, nereaguoja. Su švyturėliais skubant į kvietimą, dispečeris per raciją patikslino apie pradėtą gaivinimą – namiškių atliekamus krūtinės ląstos paspaudimus. Operatyviai išsiųsta ir antra brigada.
Į vieną Jurbarko rajono seniūnijos centrą nuvykome per 10 minučių. Iškart pamatėme, kad paciento sūnus darė kokybiškus krūtinės ląstos paspaudimus. Laiku ir tinkamai suteikus pirmąją pagalbą, ženkliai padidėja tikimybė išgelbėti žmogaus gyvybę.
Perėmėme situaciją: tvirtai galime sakyti, kad mokymų rezultatas stipriai atsispindėjo mūsų veiksmuose gelbstint gyvybę. Be žodžių supratome kiekvienas savo pareigas, asistavome vienas kitam. Po 3-os defibriliacijos atstatėme širdies veiklą, stabilizavome kvėpavimą, skubiai ir saugiai pacientą transportavome į Jurbarko ligoninę, pranešdami apie atvežamą pacientą. Grįžę į pastotę džiaugėmės komandiniu darbu, nes gebėjome susikoncentruoti, greitai priėmėme tinkamus sprendimus.
Kolegės Rasos teigimu, taip gera: šis nuostabus kaimynas dar ilgai mus džiugins savo darbštumu ir verslumu „užgimęs“ antrą kartą.
O mes pasiliekame su Hipokrato priesaikos žodžiais „Saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą“, – baigiasi istorija, patalpinta GMP tarnybos Kauno regioninio skyriaus „Facebook“ paskyroje.
