Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose jau dabar trūksta slaugytojų, šeimos gydytojų, kardiologų, neurologų, vidaus ligų gydytojų.
„Matome, kad nesiėmus priemonių tas trūkumas gali gerokai išaugti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė.
Pagal dabartinę trajektoriją Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad 2032 metais Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų, 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų, 543 gydytojo odontologo padėjėjų, 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų.
Ar prognozes pavyks paneigti? Norinčių studijuoti mediciną Lietuvoje nestinga, tačiau besirenkančių slaugytojo profesiją galėtų būti ir daugiau.
„Turime potencialo didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, bet neturime asmenų norinčių ateiti į studijas“, – apie slaugos situaciją sakė D.Smaliukaitė.
Lietuva domisi slaugytojos iš Indijos
Ar galėtų užsieniečiai užpildyti medicinos personalo spragas?
„Tai yra diskutuotinas klausimas. Žinau, Lietuva yra atvira pasaulio šalis. Kartais parašo slaugytoja net iš Indijos ir klausia, kaip įsidarbinti Lietuvoje (...) Emigrantai tikrai atvažiuos į Lietuvą“, – teigė Lietuvos slaugos specialistų asociacijos prezidentė Aušra Volodkaitė.
„Bet slauga yra Europos Sąjungos direktyvų reglamentuojama profesija. Atvykėliai turi praeiti profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūrą, išmokti kalbą, įsigyti licenciją slaugos praktikai ir tada yra atviros visos durys.
Žinau, įstaigas, kurios slaugytojo padėjėjomis įdarbino ukrainietes karo pabėgėles. Įstaiga finansuoja lietuvių kalbos kursus, galbūt ir kitus mokymus, kad jie galėtų įsidarbinti kaip slaugytojai“, – pasakojo A.Volodkaitė.
D.Smaliukaitė paaiškino, kad SAM yra numačiusi sukurti modelį aktyviam užsieniečių medikų pritraukimui į Lietuvą.
Tačiau dėmesys skiriamas ir išvykusių lietuvių grąžinimui į mūsų šalį, ar mediko duonos atsisakiusių pritraukimui atgal į sistemą.
„Dirbsime ir su užsieniečiais, ir su išvykusiais lietuviais, ir su specialistais, kurie nebėra aktyvūs“, – tvirtino D.Smaliukaitė.
Pasak jos, numatoma, kad atvykusieji gaus finansinę paramą ne tik pramokti lietuvių kalbos, bet ir įsikurti Lietuvoje.
Ar algos užtenka?
Ekspertų teigimu, yra ne viena priežastis, lemianti medikų trūkumą.
„Be abejo, slaugytojo profesija nėra populiariausias pasirinkimas. Pirmiausia, tai ir fiziškai, ir emociškai sunkus darbas. Ne tik turi matyti sergantį žmogų, bet ir girdi jo emocijas, problemas. Tenka susidurti ir su tokiais nemaloniais dalykais kaip mirties faktas“, – pasakojo Lietuvos slaugos specialistų asociacijos prezidentė Aušra Volodkaitė.
Ji išskyrė ir finansinį veiksnį. Yra slaugytojų, kurie neuždirba 1000 eurų „į rankas“.
Pasak A.Volodkaitės, bėda, kad mažėjant darbuotojų auga sistemoje esančių medikų darbo krūvis. Pavyzdžiui, įstaigą palieka slaugytoja, bet naujas žmogus nėra samdomas, o jo darbai perskirstomi kitiems.
„Kartais ir patys slaugytojai vien dėl finansinių naudų yra linkę dirbti didesniu nei vieno etato krūviu. Jo ne visada užtenka išgyventi ir aprūpinti savo šeimą“, – pastebėjo A.Volodkaitė.
Praskleis medicinos užkulisius
D.Smaliukaitė paaiškino, kad jaunų žmonių slaugos studijos nevilioja, tad nepavyksta į sistemą pritraukti naujų specialistų.
Tačiau SAM atstovė pažymėjo, kad atlyginimų situacija keičiasi į gerą.
„Norisi pasidžiaugti, kad darbo užmokestis metai iš metų didėja. Yra ryškus teigiamas postūmis ir norisi komunikuoti tą pozityvią žinutę“, – pabrėžė D.Smaliukaitė.
Pasak jos, planuojama slaugos ir medicinos studijas apmokėti ir tiems, kurie jau yra išnaudoję nemokamą studijų vietą. Taip pat numatytos stipendijos ir darbo užmokesčio priedai gydytojams rezidentams, kurie dirba regionuose.
SAM, siekdama užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros specialistų skaičių, parengė jų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų planą, kuriam iki 2029 metų numatyta skirti daugiau kaip 30 mln. eurų.
Taip pat ketinama gerinti slaugytojo profesijos įvaizdį, kelti jos prestižą.
„Labai svarbu dirbti su moksleiviais. Planuojame, kad į mokyklas atkeliautų sveikatos priežiūros specialistai iš būtent to regiono. Lygiai taip pat moksleivius galima pasikviesti į sveikatos priežiūros įstaigas.
Suprantame, kad turime kuo arčiau laikyti asmenis, kurie yra kilę iš to regiono, nes daug didesnė tikimybė, kad studijuoti išvykęs žmogus paskui grįš į gimtąjį miestą, jei turės ryšį su sveikatos priežiūros institucija“, – dėstė D.Smaliukaitė.
Pasak jos, nėra svarstoma, kad už valstybės lėšas studijas baigę medikai būtų įpareigojami „atidirbti“ regionuose. Tiesa, egzistuoja modelis, kai specialistas įsipareigoja 2 metus padirbėti jo mokslų kainą padengusioje gydymo įstaigoje.
„Suprantame, kad 2 metai yra tik „apšilimui“. Jei specialistui ten patiktų, mūsų noras yra, kad jis ir toliau tęstų darbą būtent toje įstaigoje“, – sakė D.Smaliukaitė.
