Pacientė pašiurpusi: sūnui du kartus nustatė ligą, kurios nebuvo

Ne paslaptis, kad kartais diagnozės laukimas sukelia daug streso ir netgi gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą. Būtent taip nutiko ir Šalčininkuose gyvenančiai Neringai Boldinienei, tačiau nerimas kilo ne dėl jos, bet dėl sūnaus sveikatos.

 Pasipiktino gydytojų darbu: du kartus klaidinga diagnozė.<br> 123rf.com nuotr.
 Pasipiktino gydytojų darbu: du kartus klaidinga diagnozė.<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 18, 2018, 7:06 PM

Tačiau be reikalo. Pasirodo, baimę kėlusi įtariama ligos diagnozė nepasitvirtino. Visgi taip nutiko ne vieną, bet du kartus, dėl kurių laukimo sutriko ne tik jos, bet ir sūnaus sveikata.

Du kartus klaidinga diagnozė

Sūnui pasijutus blogai jiedu nuvyko į miestelyje esančią Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninę. Joje buvo padaryta rentenograma, kurią įvertinęs gydytojas rentgenologas Viktor Jumačikov padarė išvadą – įtariama tuberkuliozė. Tačiau jokių papildomų tyrimų neatliko. 

Turėdama tik rentgeno nuotrauką, p. Neringa kartu su sūnumi vyko į VUL Santaros klinikoms priklausančią Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę (toliau – Tuberkuliozės ligoninė). Ten buvo atlikti papildomi tyrimai, o nuotrauką įvertinę medikai teigė, kad nieko panašaus į tuberkuliozę joje nematyti.

Pačių tyrimų rezultatų laukimas užsitęsė. Per tą laiką, pasak moters, tiek ji, tiek jos sūnus patyrė daug streso.

„Visą savaitę, kol laukėme atsakymo iš Vilniaus, buvome šoko, streso būsenos. Tai tikrai nepraeina be pėdsako sveikatai. Tokią būseną patyrėme ne tik mes su sūnumi, bet ir sūnaus ligoti seneliai. Taigi, kyla klausimas dėl gydytojo kompetentingumo.

Jis prirašė tiek baisybių, kad jas, peržiūrėjusi internete, negalėjau savaitę nei miegoti, nei dirbti. Vilniuje gydytojai ftiziatrai, pulmonologai, rentgenologai nieko panašaus nematė, apie ką iš karto pasakė.

Paskui medikas Šalčininkų ligoninėje pasakė džiaugtis, jog nieko nerado. Mat būtų blogiau, jei nieko nebūtų parašęs, o po to ligą vis dėlto rastų. Jis teigė taip apsidraudęs.

Tačiau nuo ko gydytojas apsidraudė? Jei nieko nėra, tai nuo ko draustis? Gal jis visiems ligas įrašo ir taip apsidraudžia? Jis aiškino, jog rašo, ką mato. Klausimas: ką jis mato? Haliucinacijas?

Be to, gyvename mažame miestelyje, kur žodis sklinda labai greitai. Gydymo įstaigos personalas nesilaikė konfidencialumo, žmonės kone gatvėje ėmė klausti apie ligą. Tokios naujienos, tokia diagnozė tarsi užklijuoja etiketę, aplinkiniai pradeda į tave žiūrėti kaip į raupsuotą. 

Buvo baisu ir darbo netekti. Sūnus dirba apsaugos įmonėje, aš pati – mokykloje. Tuberkuliozės diagnozė mums abiems būtų buvusi pražūtinga, juk jokie tėvai nenorėtų, kad apkrėstų jų vaikus. Be to ir ligoti sūnaus seneliai labai išgyveno, jaudinosi", – pasakojo moteris.

Laimė, pagaliau sulaukti tyrimų rezultatai įrodė – tuberkuliozės diagnozė yra atmetama, o užkrato nei vienas, nei kitas nenešioja. Tačiau, kaip pasakoja moteris, čia jų vargai nepasibaigė. Praėjus vos metams susiklostė tokia pati situacija ir vėl viską teko patirti iš naujo.

Paveikė sveikatą

Praėjus metams ir vėl suprastėjus sūnaus sveikatai, kartu su sūnumi moteris ir vėl kreipėsi į gydytoją. Tačiau šį kartą ji prašė siuntimo į Vilnių tam, kad iš pat pradžių būtų išsamiai ištirta paciento būklė. 

Visgi šeimos gydytoja patikino, kad vykti į sostinę nebūtina, mat anksčiau blogą diagnozę užrašęs medikas tuo metu atostogavo ir jo vietoje buvo kitas, neva patikimesnis, iš Eišiškių atvykęs gydytojas Jurij Chveduk.

Tačiau situacija pasikartojo. Be to, pasak N.Boldinienės, ji Šalčininkų raj. sav. ligoninei buvo perdavusi iš Tuberkuliozės ligoninės atsivežtą patvirtintą dokumentą, kad ankstesnė miestelio ligoninėje nustatyta diagnozė buvo klaidinga. 

Bet tai patvirtinančio įrašo paciento kortelėje neva trūko. Jo vietoje buvo palikta tik klaidingai nustatyta ankstesnė diagnozė.

„Pati atsivežiau išrašą iš ligoninės, kad pirmą sykį nustatyta diagnozė buvo klaidinga. Atidaviau jį šeimos gydytojai ir kopiją pateikiau Šalčininkų raj. sav. ligoninės direktoriui. Tačiau paciento kortelėje to įrašo nebuvo. 

Pamačiusi, kad paskutinis įrašas apie ligą yra būtent klaidingai įtariama diagnozė, supratau, kad nieko gero čia vėl nebus“, – pasakojo N.Boldinienė.

Dar kartą atmesta diagnozė

Kaip moteris pasakoja, įtarimai pasitvirtino ir, pakartotinai padarius nuotrauką, dar sykį buvo nurodyta, jog įtariama tuberkuliozė. Neva, taip rodė rentgenograma, o gydytojas spekuliavo, galbūt paciento krūtinės srityje yra patologija, sukurianti iliuziją, kad pacientas serga.

Šį kartą N.Boldinienė kartu su sūnumi vyko nebe į Santariškių, bet į Greitosios pagalbos ligoninę. Pažiūrėję į abidvi nuotraukas, jos gydytojai dar sykį patvirtino, kad tuberkuliozės diagnozė – dar sykį klaidinga. Esą, jokios patologijos taip pat nematyti.

Pasiūlė gydytis kitur

Grįžusi į miestelį, N.Boldinienė pateikė ligoninei skundą. Moteris teigė, kad į jį gautas atsakymas priminė pasiūlymą gydytis kitoje gydymo įstaigoje. Esą, jeigu nepatinka teikiamos paslaugos, visad galima susirasti vietą, kur lūkesčiai bus labiau patenkinti.

Kaip toliau pasakoja moteris, trūkus kantrybei ji kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie SAM (VASPVT). Šios institucijos tyrimas įrodė, kad abu kartus medikai neteisingai įvertino atliktus radiologinius tyrimus, todėl nurodė neteisingas išvadas ir siūlomą diagnozę.

Be to, priimtas sprendimas, kad Šalčininkų raj. sav. ligoninės medikų teiktos paslaugos pažeidė teisės aktų reikalavimus. 

VASPVT išvada – įspėjimas ligoninei bei rekomendacija kelti medikų kvalifikaciją. Tačiau su tokiu sprendimu p. Neringa nesutinka. 

„Per visą šią situaciją patyrėme tiek streso, tiek išgyvenimų, kad ir sveikata abiejų sutriko. Man išsiderino širdies ritmas, sūnus ėmė naktimis nemiegoti. Teko vykti į privačią kliniką, ten mokėti už tyrimus, nes tikrai darėsi baisu, atrodė, kad širdies smūgis ištiks.

Be to, dabar mano sūnus yra TVIS duomenų bazėje, o tai gali sudaryti gyvenime problemų. Kas patikės, kad nesergi, būdamas šioje sistemoje?“, – nemalonią patirtį prisiminė moteris.

Ligoninė kaltės nepripažįsta

Susisiekus su Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės direktoriumi Zbignev Semenovič, buvo paaiškinta, kad esą gydytojai matė plaučiuose esančius pakitimus, todėl rentgenodiagnostinio tyrimo išvadose privalėjo nurodyti galimai grėsmingesnę diagnozę.

Tačiau ligoninės direktorius be asmeniškumų nesugebėjo apsieiti.

„Ši situacija tęsiasi jau dvejus metus. Tiesą sakant, tiek N.Boldinienė, tiek jos sūnus yra gana įdomūs, keisti žmonės. Sakyčiau „ant ribos“. Užkankino visus kaimynus, dabar mus kankina“, – telefonu kalbėjo direktorius.

Z.Semenovič taip pat prisiminė ir anksčiau kilusius nesklandumus, kuriuos tuomet sukėlė kita pacientė.

„Parašyti tai galima, ką nori. Buvo dar kita tokia ponia, kuri mus per dvejus metus taip pat kamavo nuo ministerijų iki redakcijos. Paskui tą moterį paguldė į Naująją Vilnią (Respublikinę psichiatrijos ligoninę, – aut. past.). Aš nesakau, ši moteris gal ir nėra tokia“, – svarstė direktorius.

Gynė medikų poziciją

„Čia vienas gydytojas galėjo taip įvertinti nuotrauką, kitas kitaip. Tai subjektyvu. Gydytojai padarė rentgeno nuotrauką, ją įvertino. Pamatė, kad kažkas atrodė ne taip, tai išvadose ir nurodė, kad galima diagnozė – tuberkuliozė.

Sakyti, kad apėmė nerimas, buvo nervinamasi dėl galimos diagnozės yra neadekvatu. Reikia džiaugtis, kad nepasitvirtino, o ne pykti, kad buvo įtariama. Būtų buvę daug blogiau, jei p. Neringos sūnus iš tiesų būtų sirgęs, o mūsų ligoninės gydytojai būtų praleidę ligą. Paprasčiausiai, gydytojas parašė bijodamas, kad nepražiopsotų.

Gi kai, pavyzdžiui, asmeniui yra įtariamas vėžys, gydytojas irgi turi rašyti rimtesnę galimą diagnozę. Svarbiausia yra rimtos ligos nepraleisti. Na, o dėl Vilniuje gautų atsakymų, tai jie ateina pirminiam lygy. Jie ten sau įsiklijavo išvadą, o mes ir nežinojom, koks ten atsakymas buvo gautas“, – aiškino Z.Semenovič.

Tebuvo išvada

Paklausus, ar ligoninės direktoriui atrodo normalu, kad du skirtingi gydytojai iš eilės klaidingai įtartų diagnozę, Z.Semenovič patikslino, kad jokios diagnozės medikai nerašė, o tai tebuvo išvada, kurioje nurodoma, jog ligą galima įtarti, o tai, ar yra patologija, ar ne, nustato ftiziatrai (tuberkuliozės specialistai, – aut. past.).

„Vaizdas nuotraukoje gali būti labai panašus į ligą. Tačiau tam, kad diagnozę patvirtintų ar atmestų, yra daromi kompleksiniai tyrimai. Panašus vaizdas nuotraukoje gali reikšti kelis skirtingus susirgimus, kaip ir skausmas pilve gali byloti apie skirtingas ligas.

Ir jeigu vienas pasako, kad įtaria tam tikrą diagnozę, tai nėra nusikaltimas, tai įprastas dalykas. Pacientai to nesupranta, jie galvoja, kad pažiūrėję vien į nuotrauką medikai gali užtikrintai diagnozuoti ligą.

Tai ir šiuo atveju taip pat: gydytojas įtarė, kad yra tuberkuliozė. Ir vienam gydytojui, ir kitam taip pasirodė, vadinasi, vaizdas nuotraukoje tikrai yra įtartinas. Tik ftiziatras, kuris specializuojasi, paskui nustatė, kad ligos nėra“, – aiškino Šalčininkų raj. sav. ligoninės direktorius.

Aiškinasi teisininkai

Šiuo metu dėl tolimesnio žalos atlyginimo aiškinasi teisininkai. O paklausus ar ketina įgyvendinti paskatinimą kelti medikų kvalifikaciją, ligoninės direktorius patikino, kad taip, tačiau, pasak jo, patekti į kvalifikacijos kėlimo kursus ne taip ir paprasta. Vis dėlto, užklausą yra pateikęs.

„Siūlymas kelti medikų kvalifikaciją yra Akreditavimo tarnybos standartinė rekomendacija, kuri yra nebūtina. Aš pats esu linkęs siųsti neprasikaltusius gydytojus, ir pats važiuoju. Bet siųsiu, tačiau ne taip paprasta gauti vietą.

Aš pats noriu pasitobulinti tam tikrose srityse, bet laukiu eilėje, ten formuojamos grupės, terminai nustatomi. Kai bus tai išsiųsiu, bet kyla klausimas, važiuos ar nevažiuos, nes gali pareikšti, kad išeina į pensiją.

Bet pasakiau jiems, kad važiuotų, kai susiformuos grupė tai ir išsiųsiu.

Dar nesiregistravome, bet yra tobulinimosi skyrius Santaros klinikose, tai pranešėme. Mane tik turi įspėti, kas, kada ir kaip“, – tikino direktorius.

Pačių medikų atsakomybė

Taip pat pavyko susisiekti ir su Santaros klinikų generalinio direktoriaus patarėju gydytoju Arvydu Šiliu, kuris daugelį metų vadovavo ir Infekcinių ligų bei Tuberkuliozės ligoninei. Pasak jo, kvalifikacijos kėlimo kursai vyksta visus metus ir yra ne direktoriaus, o paties mediko reikalas.

„Kiekvienas gydytojas turi kelti kvalifikaciją ir tai yra jo paties atsakomybė. Taip yra kaupiamos kvalifikacijos kėlimo valandos, be kurių gydytojas netektų licencijos. 

Tam turi būti suinteresuotas kiekvienas medikas, direktorius gali tik paskatinti. Taip pat verta paminėti, kad informacija apie tai, kada ir kur vyksta šie kursai yra viešai prieinama. 

Kartais tik būna, kad nesusirenka grupė, bet stoti į eilę ar kažkokių sudėtingų papildomų veiksmų atlikti nereikia“, – teigė jis.

Pripažįsta medikų kaltę

Portalo lrytas.lt redakcija taip pat kreipėsi į VASPVT direktorę Norą Ribokienę, kad pakomentuotų susiklosčiusią situaciją bei anksčiau priimtą tyrimo išvadą, kuria buvo numatyta ligoninei skirti įspėjimą bei pasiūlyti medikus išsiųsti kelti kvalifikaciją. 

Su tokia VASPVT tyrimo išvada nesutiko pati N.Boldinienė. Nors ji ir pritarė dėl pripažintų pažeidimų, moteris teigė, kad patirta moralinė žala verta daugiau nei papeikimas.

„VASPVT Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) išnagrinėjo Jūsų paklausimą, dėkoja už susidomėjimą ir informuoja, jog Akreditavimo tarnyba, skundo pagrindu atlikusi patikrinimą dėl pacientui teiktų paslaugų, nustatė pažeidimus, susijusius su gydytojų radiologų V. Jumačikov ir J. Chveduk kompetencija, kai pacientui buvo klaidingai diagnozuota tuberkuliozė.

Dėl nustatytų pažeidimų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui, Akreditavimo tarnyba įspėjo VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninę ir nurodė gydytojams gydytojo radiologo kvalifikaciją kelti Gydytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose. 

Akreditavimo tarnybos nuomone, toks sprendimas yra adekvatus nustatytiems pažeidimams bei efektyvus, atsižvelgiant į tai, kad minėtų gydytojų radiologų kvalifikacija po pasitobulinimo bus neabejotinai aukštesnė ir, tikėtina, ateityje padės išvengti praktikos klaidų, labiau užtikrins pacientų saugumą.

Pažymėtina, jog Įstaiga buvo įspėta, vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu bei Pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašu.

Be kita ko, Akreditavimo tarnyba turi teisę taikyti ir griežtesnes poveikio priemones/sankcijas, tačiau tuomet turi būti tam tikri kriterijai – nustatyti pažeidimai yra susiję su grubia praktikos klaida, kai nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra susiję su nelicencijuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kai nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra susiję su asmens sveikatos priežiūros įstaigos neveikimu.

Šiuo nagrinėtu atveju griežtesnėms, nei taikytas įspėjimas, sankcijoms kriterijų nebuvo.

Taip pat paaiškiname, kad Akreditavimo tarnyba tiria skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, o jeigu pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimą ir norintys gauti žalos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją Vilniuje.

Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti“, – laiške redakcijai rašė VASPVT direktorė N.Ribokienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.