Kodėl pasikasius niežti dar labiau? Paslaptis įminta

Visi žinome, kad pasikasius niežtinčią vietą palengvės tik trumpam – šis įkyrus jausmas sugrįš dar stipresnis. Mokslininkai teigia, kad jie pagaliau atrado priežastį, kodėl kasymasis tik sukelia dar didesnį niežėjimą, rašo „Daily Mail“. Tyrimai rodo, jog dėl kasymosi smegenys išskiria daugiau serotonino, kuris sustiprina niežėjimo jausmą.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2014-11-09 16:31, atnaujinta 2018-01-21 22:58

Mokslininkai atliko bandymus su pelėmis, bet jie mano, kad žmonėms būdingas toks pats nesibaigiantis niežėjimo ir kasymosi ciklas.

Tyrimai duoda ir užuominų, kaip tą ciklą galima nutraukti – tai labai padėtų žmonėms, kenčiantiems nuolatinį niežėjimą.

Sukelia nesmarkų skausmą

Jau seniai žinoma, kad odos kasymasis sukelia nesmarkų skausmą.

Viena iš Vašingtono universiteto niežėjimo tyrimų centre dirbančių mokslininkių Zhou-Feng Chen teigia, kad skausmas bent laikinai gali sutrukdyti niežėjimui, nes jis priverčia nugaros smegenų nervines ląsteles galvos smegenims perduoti skausmo, o ne niežėjimo signalus.

„Bėda, ta, kad smegenys į skausmo signalus atsako serotonino gamyba – jis padeda numalšinti skausmą, – sako ji. – Seratoninas siunčiamas į nugaros smegenis, bet jis iš skausmo jutimo neuronų gali pakliūti į nervines ląsteles, kurios turi įtakos niežėjimo smarkumui.“

Mokslininkai jau seniai atrado seratonino vaidmenį malšinant skausmą, bet tai – pirmas kartas, kai šio neurotransmiterio išskyrimas susietas su niežėjimu.

Mokslininkai tyrimui užaugino pelių, neturinčių seratoniną gaminančių genų.

Šios genų inžinerijos pagalba sukurtos pelės mokslininkams suleidus niežėjimą sukeliančios medžiagos kasėsi mažiau, nei normalios jų gentainės.

Visgi tada, kai mokslininkai joms suleido serotonino, jos ėmė kasytis tiek pat, kiek ir visos kitos niežėjimą sukeliančios medžiagos veikiamos pelės turėtų.

„Tai pagrindžia mintį, jog niežėjimo ir skausmo signalai sklinda skirtingais, bet susijusiais takais, – teigia mokslininkė. – Kasymasis sukeldamas nesmarkų skausmą gali susilpninti niežulį, bet kai organizmas atsako į skausmo nervinius signalus, tas atsakymas gali tik sustiprinti niežėjimą.“

Užblokavo receptorių

Nors trukdymas serotonino gamybai privertė peles kasytis mažiau, Zhou-Feng Chen nemano, kad verta gydyti niežulį neleidžiant organizmui išskirti šios medžiagos.

Seratoninas atsakingas už augimą, senėjimą, kaulų metabolizmą ir nuotaiką. Antidepresantai paskatina seratonino gamybą, kad padėtų žmogui kontroliuoti depresiją.

Hormono gamybos nutraukimas turėtų sunkių pasekmių organizmui. Žmogus nebeturėtų natūralaus būdo kontroliuoti skausmui.

Mokslininkė mano, kad gali būti įmanoma sutrukdyti seratonino ir niežėjimo signalus perduodančių nugaros smegenų nervinių ląstelių sąveikai. Šios nervinės ląstelės, dar žinomos kaip GRPR neuronai, niežėjimo signalus iš odos perduoda smegenims.

Zhou-Feng Chen mokslininkų komanda izoliavo receptorių, seratonino naudojamą aktyvuoti GRPR neuronams. Jie pelėms ne tik suleido niežėjimą sukeliančios medžiagos, bet ir davė joms mišinio, aktyvuojančio įvairius seratonino receptorius, veikiančius nervines ląsteles.

Jie sužinojo, jog 5HT1A pavadinimu žinomas receptorius yra atsakingas už GRPR neuronų nugaros smegenyse aktyvavimą.

Mokslininkai kitoms pelėms davė mišinio, blokuojančio 5HT1A receptorių, kad išsiaiškintų, ar jie iš tikrųjų atrado tai, ko ieškojo. Šios pelės kasėsi daug mažiau.

„Visada svarstėme, kodėl vyksta šis klastingas niežėjimo ir kasymosi ciklas, – priduria tyrime dalyvavusi mokslininkė. – Mūsų tyrimai parodė, kaip tai įvyksta. Pirmiausia pasikasai, o tai sukelia skausmą. Organizmas pagamina seratonino, kad galėtų kontroliuoti skausmą. Visgi seratoninas ne tik numalšina skausmą. Mes atradome, kad jis sustiprina niežėjimą, nes 5HT1A receptoriais aktyvuoja GRPR neuronus.“

Parengė Dorotėja Noreikaitė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.