„Kai pirmą kartą pagimdžiau, nė neabejojau dėl skiepų, – pasakojo moteris. – Dariau tai, ką liepė gydytojas, maniau, kad jie tokius reikalus išmano geriausiai.
Mums su vyru niekas nesakė, kad gali būti šalutinių poveikių. Žinojom, kad oda šiek tiek parausta ir patinsta šalia vietos, į kurią suleista injekcija. Šešių mūsų vaikų ligų anksčiau nesiejome su skiepais.“
Jų dabar 16, 12 ir 10 metų amžiaus esantys vaikai dabar serga autizmu, 25 m. sūnus turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, 14-metei atžalai sunkus kalbos sutrikimas, o 20 m. atžala kenčia dėl siaubingos nuotaikų kaitos, rašo „Daily Mail“.
Jie taip pat sirgo lėtinėmis ausų infekcijomis, bronchitu, astma, egzema, žvyneline, šlapimo organų infekcija, autoimuninėmis ligomis, turėjo alergijų ir buvo jautrūs kai kurioms cheminėms medžiagoms.
„Darėme genetinių tyrimų, kad išsiaiškintume vaikų ligų priežastį, bet problemų nebuvo rasta, – sakė T.David. – Todėl atsakymų ėmiau ieškoti pati. Skaičiau knygas, vaikščiojau į seminarus, domėjausi įvairiais moksliniais tyrimais. Būtent tada išsiaiškinau, kad mūsų šeima – ne vienintelė, kenčianti nuo šių problemų.
Buvo daug kitų šeimų, kurių situacija tokia pat, kaip mūsų. Būtent todėl nusprendėme neskiepyti vaikų, kuriems dabar penkeri ir aštuoneri. Mąstant logiškai, jie iš visų brolių ir seserų turėjo būti labiausiai pažeidžiami genetinių ligų – kai jie gimė, man buvo virš 30, turėjau antsvorio.
Tačiau būtent du jauniausi vaikai nesusidūrė su tomis pačiomis problemomis, kaip vyresnieji.
Jie, kaip ir visi mokyklinio bei ikimokyklinio amžiaus vaikai, susidūrė su sergančiais. Tačiau jie turėjo atsparumą ligoms, kuris buvo atimtas iš vyresniųjų.“
Dviems jauniausiems vaikams nė karto gyvenime neprireikė antibiotikų, be to, jie neserga tomis pačiomis ligomis, kaip jų vyresnieji broliai ir sesės.
Mirė dėl skiepų
„Matydama juos, suprantu, kiek kiti vaikai prarado dėl mano kaltės, – prisipažino T.David. – Turėjau susitaikyti su tuo, kad buvau tokia kvaila, jog leidau suleisti į vaikų kūnus tai, kas neleis dviem ar trims iš jų būti nepriklausomiems, įsimylėti ir sukurti šeimą. Gali būti, kad tada, kai mirsiu, jie gyvens su nepažįstamaisiais, iš kurių negaus tos meilės, kurios jie verti.
Žmonės turi suprasti, kad vakcinos nėra tinkamos visiems, yra šeimų, kurios labai kenčia dėl jų padarytos žalos.
Nepamirškime Sabos Button ir Lachlano Neylano, vaikų, kurie po gripo skiepų tapo neįgalūs, taip pat Ashley Epaparos, kuri mirė praėjus dienai po skiepo. Mums turi būti leidžiama pasirinkti, ar norime skiepyti savo vaikus.“
Apie skiepų problemą visuomenė prakalbo ir vėl po to, kai keturių savaičių amžiaus Riley'as Hyghesas mirė nuo kokliušo.
„Užjaučiu jo šeimą – vaiko mirtis tėvams yra baisiausias dalykas, – sakė moteris. – Deja, yra žurnalistų, kurie kursto neapykantą tarp tėvų. Tai nepadeda nesuprantantiems, kad vakcinos nėra tobulos.
Manoma, kad paskiepyta seselė Sidnėjuje 2009-aisiais užkrėtė keturis kūdikius kokliušu. Yra mokslinių tyrimų, įrodančių, kad ši vakcina neapsaugo vaikų.“
1991-aisiais 71 proc. Australijos vaikų buvo paskiepyti nuo kokliušo. Tais metais mirė 374 vaikai. Tačiau 2011-aisiais, kai daugiau nei 92 proc. mažylių paskiepyti, buvo virš 38 tūkst. mirčių.
„Nėščios moterys turi prisiminti, kad ant vakcinų rašoma, jog jų poveikis vaisiui nėra patikrintas, – teigė T.David. – Skiepai nėštumo metu nerekomenduotini, nebent yra didelis pavojus susirgti kokliušu.
Tėvų užsipuolimas dėl skiepijimo ar neskiepijimo turėtų liautis, nes visi mylime savo vaikus ir norime jiems tik geriausio.
Reikėtų nustoti kovoti ir imti tiesiog diskutuoti.“
Parengė Dorotėja Noreikaitė
Sekite sveikatos naujienas per „Facebook“.