Juolab, kad pradėję nuo silpnesnių, žmonės dažnai nori vis stipresnio narkotikų poveikio. Tapę priklausomais galų gale, jei pasiseka, jie atsiduria reabilitacijos centre. Tačiau gydymas nuo priklausomybės – ilgas ir sunkus, todėl ne kiekvienas jį ištveria.
Kaip teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, kanapės išlieka populiariausiu narkotiku Lietuvoje. Kiti labiausiai vartojami narkotikai yra ekstazis ir amfetaminai. 2012 metais ekstazio ir amfetamino vartojimo paplitimas buvo beveik toks pat kaip ir 2004 metais.
Ekstazį bent kartą gyvenime 2012 metais buvo vartoję 1,3 proc., per paskutiniuosius 12 mėnesių – 0,2 proc., per paskutiniąsias 30 dienų – 0,05 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.
2012 metų tyrimo duomenimis, kokainą bent kartą gyvenime vartojo 0,9 proc., per pastaruosius 12 mėnesių – 0,2 proc., per paskutiniąsias 30 dienų – 0,04 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.
Kasmet Europos rinką papildo naujos psichoaktyvios medžiagos, kurios pagal savo savybes labai pavojingos žmogaus sveikatai. Nuo tada, kai tokios medžiagos atsirado rinkoje iki 2015 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis užfiksuotos 465 naujos psichoaktyvios medžiagos, 101 iš jų vien per 2014 metus.
Pagrindinės problemos, su kuriomis šiandien susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa – kelių narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas vienu metu. Aukštas kanapių vartojimo paplitimas, naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas neteisėtiems tikslams, nauji narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimo keliai, efektyvių priklausomybių gydymo metodų stoka ir kt.
– Narkotikų vartojimas – nelegalus, todėl ar iš tikrųjų žinome, kokie šio reiškinio mastai mūsų šalyje?
– Situacija Lietuvoje yra dar nebloga, jei lyginsime su kitomis Europos šalimis. Lietuvoje populiariausias kanabinoidų (kanapių) vartojimas, bet vartojame jų maždaug tris kartus mažiau nei Europos Sąjungos šalys.
Kita vertus, narkotines ir psichotropines medžiagas dažnai vartoja jaunimas. Kanabinoidų vartojimas auga, o taip pat ir įvairių stimuliatorių, haliucinogenų. Priklausomi žmonės su laiku pereina prie narkotikų, kurie svaigina stipriau – opiatinių. Tiesa, heroino populiarumas mažėja.
– Ar vadinamoji „žolytė“ iš tiesų yra tokia nekalta, kaip neretai bandoma teigti?
– Dėl „žolytės“ pralošiame kovą platintojams ir dėl to, kad pasirodo masė įvairiausių straipsnių, kurie pagrindžia kanapių naudingumą. Jos pristatomos kone kaip maisto papildas, o ne narkotinė medžiaga. Tačiau tikrasis atsakymas – kanapės yra narkotikas. Tai cheminė medžiaga, sukelianti neigiamas pasekmes ir priklausomybę.
Jei kada kanapės bus išbrauktos ir narkotinių medžiagų sąrašo, gal tada ir bandysime ieškoti teigiamų jos savybių, bet kol kas realybė tokia, kad nuo jų tampama priklausomu. Visi tie, kurie šiandien vartoja heroiną, pradėjo nuo kanapių.
– Kokie narkotikai yra pavojingiausi?
– Tai haliucinogenų grupės narkotikai. Jie stipriai pakenkia psichikai. Net jei nebevartosime jų ilgą laiką, poveikis gali grįžti staiga. Smegenys duoda tą patį impulsą, kuris buvo vartojant narkotikus.
Pavartojus opiatų poveikis taip pat yra labai stiprus, netgi krentama ant žemės ir „užsiverčia akys“. Tačiau haliucinogenai turi ilgalaikį poveikį. Tad ir „nekalta žolytė“, kuri neretai turi papildomų priedų, gali stipriai „trenkti per galvą“.
– Su narkotikus vartojančiais žmonėmis susiduriate kasdien. Kokios jų istorijos – kodėl pradėjo tai daryti?
– Kiekvienas žmogus gimė tam, kad jaustųsi laimingas, o tas, kuris laimės nepasiekia – jaučia frustraciją. Jie bando laimės ieškoti kitais būdais. Narkotikai ir yra ta cheminė medžiaga, kuri atneša tariamą laimės pojūtį. Dėl šios priežasties dažniausiai tampama priklausomu.
– Narkotikus vartoja dažniausiai jaunimas, ar ir vyresnio amžiaus žmonės?
– Narkotinės medžiagos populiarios tarp žmonių nuo 14 iki 70 metų. Manau, kad yra ir vyresnių, turinčių priklausomybę. Pamenu jauniausią pas mus patekusį žmogų. Tai buvo prieš gerą dešimtmetį. Merginai buvo trylika metų. Tuo metu ji jau turėjo dvejų metų vartojimo „stažą“. Nepilnamečių būna, bet ne taip dažnai.
– Problemos priežastis – lengva jų gauti?
– Mūsų šalyje numatytos griežtos bausmės už narkotikų platinimą, vartojimą. Pareigūnai atlieka savo darbą ir išsiaiškina tokius atvejus gana dažnai. Dėl to verta džiaugtis. Lenkijoje, Vokietijoje, Latvijoje ar Estijoje į rinką patenka daugiau narkotinių medžiagų.
Ar sunku gauti narkotikų? Jei paprašytumėte vidutinio amžiaus niekada nevartojusio žmogaus ir neturinčio jokių pažįstamų gauti dozę šiandieną, abejoju, kad jam pavyks. Tuo tarpu Berlyne, Amsterdame ar Londone bet kuris žmogus narkotikų ras per kelias valandas. Be abejo, tie, kas linkę vartoti narkotikus, ir Lietuvoje jų gaus labai paprastai.
– Kaip atrodo priklausomybės gydymas?
– Atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų iš tiesų yra labai sunku. Intensyvi gydymo programa trunka nuo 8 iki 14 ar net 16 mėnesių. Tačiau tai nereiškia, kad priklausomybė išgydoma, ji tėra suvaldoma. Pasitaiko atvejų, kai tas pats žmogus dėl priklausomybės patenka pas mus ir antrą, ir trečią kartą.
Maždaug 5 procentai visų besigydžiusių sugrįžta pas mus per pirmus trejus metus. Maždaug 30 procentų visų atvykusių pradeda gydymą ir reabilitaciją, bet nebaigia.
Priklausomybė susideda iš socialinių, psichologinių ir fizinių problemų. Su psichologinėmis ir fizinėmis problemomis izoliuotoje vietoje dirbama daug. Laisvo laiko žmogus turi maždaug pusantros valandos per parą, o visą kitą laiką su juo dirba specialistai.
Gana daug būna ir sveikatos problemų, ypač jeigu narkotinės medžiagos buvo vartojamos ilgesnį laiką – 5–7 metus ar ilgiau. Tuomet sveikatos problemų yra visa puokštė – pažeisti vidaus organai, turima infekcinių ligų, sugriuvę dantys. Kai kurių bėdų išspręsti nebeįmanoma.
– Jei vartojai narkotikus ne vienerius metus, ar gali sugrįžti į „normalų“ gyvenimą?
– Maždaug 70 procentų žmonių visgi sugeba grįžti į visavertį gyvenimą. Po septynerių metų beveik niekas neatspėja, jog kada nors žmogus vartojo narkotikus. Vienintelis požymis, kurį galima pastebėti – jis niekada negeria degtinės.
Turime tokių pacientų, kurie šiandien užima labai aukštas pareigas tiek versle, tiek visuomenėje. Juos galima pamatyti ir viešojoje erdvėje. Tiesa, bet kokia informacija apie juos yra anoniminė. Tai labai svarbu, nes kitaip sugrįžti į visavertį gyvenimą galimybių visai nebūtų.
