Turiu pripažinti, kad adatų nemėgstu nuo vaikystės. Kažkodėl jos visuomet man kėlė siaubą.
Galbūt dėl to, kad vaikystėje dažnai sirgdavau, nemažai teko gulėti ligoninėje.
O ten tuoj pat leidžiami vaistai. Todėl vos pamačiusi adatas nusipurtau. Net odontologo kėdėje!
Tiesa, turiu ne vieną tatuiruotę. Tačiau tatuiruočių salonuose naudojamos adatos manęs negąsdina. Jos visai mažytės ir įstatytos į mašinėlę tampa beveik nematomos.
Bet kokiu atveju manau: turima patirtis man tikrai padės.
Juk įbesta viena adatėlė į ranką nesukels skausmo! Vėliau supratau, kad šis įsitikinimas buvo nevisiškai teisingas.
Akupunktūra man visą laiką skambėjo labai egzotiškai, kaip ir daugelis netradicinių gydymo būdų.
Nors peršalusi verčiau išgeriu žolelių arbatos, o ne saujomis ryju vaistus, vis dėlto esu tradicinės medicinos šalininkė.
„Medikai žino geriausiai“, – tokia mintis visuomet sukosi mano galvoje. Taigi tiesa ir tai, kad nusprendusi išmėginti akupunktūrą ja nelabai pasitikėjau. Vis dėlto pamaniau – kodėl ne? Juk blogiausiu atveju nepajusiu nieko, geriausiu – galbūt net pajusiu kokį nors teigiamą akupunktūros efektą.
Pirmasis įspūdis atsidūrus klinikoje, kur taikoma akupunktūra, susidarė neblogas. Juolab kad pirmiausia man paaiškino, kas gi ta stebuklingoji akupunktūra ir kaip ji veikia.
O tada prasidėjo baisioji dalis. Tiesa, baisi ji gali pasirodyti galbūt ne kiekvienam, o tik žmogui, paniškai bijančiam adatų.
Su gydytoja aptarėme, kur dursime adatas, nes, pasak jos, tai – gydymo būdas, todėl durti bet kur dėl eksperimento negalima. „O gal bet kur?“ – pajuokavau. Tačiau rūstus gydytojos žvilgsnis aiškiai parodė, kad ji nejuokauja ir į savo darbą žiūri rimtai.
Gydytoja nutarė, kad adatomis bus veikiami taškai, atsakingi už geresnę savijautą. Neprieštaravau, nes, tiesą sakant, jau tuo metu norėjau, kad eksperimentas kuo greičiau baigtųsi.
Norėdama man padėti gydytoja pamokė, kaip kvėpuoti, kad nesujudėčiau tuo metu, kai bus įduriama adata. Beveik pavyko. Didelio skausmo nepajutau.
Gal kiek labiau skaudėjo adatą duriant į ausį. Vėliau – dūriai į ranką ir kojas.
Nebuvo nieko baisaus. Nustebino tik tai, kad, skirtingai, nei maniau, į odą įduriamas ne tik pats adatos smaigalys, o kur kas daugiau.
Dar nustebau, kai sužinojau, kiek iš tiesų reikia sėdėti su tomis styrančiomis adatomis.
Pirmą kartą – daugiau nei valandą!
Laimė, man tiek laukti nereikėjo, nes praėjus maždaug 15 minučių adatas ištraukė. Jausmas užplūdo dvejopas – viena vertus, skausmas tikrai nėra didelis, juolab žmogui, kuris išbandė tatuiruotes.
Kita vertus, geriau eisiu vėl darytis tatuiruočių nei sėdėsiu su adatomis.
Kad suvoktum, kaip akupunktūra veikia, reikia bent jau trijų seansų. Be to, reikiami taškai gali būti veikiami ne tik adatomis. Tam gali būti naudojama ir nedidelė elektros srovė ar specialūs pleistrai su magnetais.
Visa tai taip pat išbandžiau. Pripažinsiu – magnetai nesukėlė nepatogumo jausmo, kiek keisčiau jaučiausi, kai ranką veikė elektros srovė.
Išėjau supratusi du dalykus – akupunktūra vis dėlto ne man, bet specialistai, kurie tuo užsiima, tikrai tiki gydomosiomis jos galiomis.
Atrodo, kad tiki ne tik jie, nes įstaigoje sėdėjo ne vienas žmogus, laukiantis procedūros.
Argi akupunktūra iš tiesų gali padėti pasveikti ar bent jau pasijusti geriau? Po eksperimento apie šį gydymo būdą dar kalbėjomės su vienos Vilniaus grožio terapijos ir chirurgijos klinikos gydytoja Gražina Paliokiene.
– Kas yra akupunktūra ir kaip ji veikia?
– 2003 metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė ligų, kurias galima gydyti akupunktūra, sąrašą. Jame yra daugiau nei šimtas įvairių ligų ir sindromų.
Akupunktūra – tai biologiškai aktyvių taškų stimuliavimas.
Juos galima veikti adata, magnetais, elektros srove, lazeriu arba taurėmis. Žmogus turi 365 taškus, iš kurių įprastai stimuliuojama apie 60.
Tai labai senas gydymo būdas, skaičiuojantis ne vieną tūkstantį metų.
Rytų medicina kiek kitaip žvelgia į žmogaus negalavimus – žiūrima į bendrus kūno sutrikimus, tiek psichologinius, tiek fizinius.
Taip pat vertinama žmogaus aplinka – kas jį veikia, kokie ryšiai sieja.
Rytų medicina ne visada suprantama ir priimtina Vakarų gydytojams, nes ji rėmėsi energetika. Tačiau dėsniai, kurie galioja visai visatai, taikomi ir žmogui. Todėl geriausiai akupunktūros veikimo principus supranta fizikai.
Tai labai senas gydymo būdas, skaičiuojantis ne vieną tūkstantį metų. Per tūkstančius metų Rytų medikai nustatė taškų derinius įvairiems negalavimams gydyti.
– Kodėl žmonės renkasi šį gydymo būdą?
– Akupunktūra tampa populiari – vis daugėja ligų, kurių neišgydo tradicinė medicina. Pirmiausia todėl, kad nemažai žmonių yra alergiški vaistams. Jie tiesiog neturi kitos išeities.
Kitai daliai žmonių gydantis vaistais sutrinka kepenų, skrandžio, inkstų funkcijos. Bet gydytis toliau vis tiek reikia, todėl jie ateina pas mus.
Pastaraisiais metais susidomėjimas akupunktūra auga, kadangi dėl nepalankių aplinkos sąlygų ir įtempto gyvenimo būdo daugėja ligų, su kuriomis tradicinė medicina sunkiai tvarkosi.
Tai tokie negalavimai kaip postresinis sindromas, lėtinio nuovargio sindromas, vegetodistonija, autoimuninės ligos, alergijos. Nemažai žmonių yra alergiški vaistams. Jie tiesiog neturi kitos išeities.
Vartojami vaistai neretai stipriai pažeidžia kitų organų veiklą. Gydytis toliau vis tiek reikia, todėl jie ateina pas mus. Tuo tarpu akupunktūra čia puikiai susitvarko. Akupunktūra yra nepakeičiama, kai įprasti gydymo būdai nepadeda.
– Kaipgi adatos gali padėti pasveikti?
– Gydo ne adatos, kristalai ar dar kas nors, o žmogus pats save. Kiekvienas gyvas organizmas turi tam tikrus mechanizmus gydyti save. Juk kai įsipjauname, specialiai nieko nedarome, kad žaizda užgytų.
Akupunktūros metu į biologinių taškų stimuliavimą organizmas atsako sutelkdamas savo gydomąsias galias. Tai visiškai saugus būdas, neturintis jokio šalutinio poveikio.
Gaila, kad gydytojai apie akupunktūrą žino labai mažai arba lygina jį su placebu.
Tai daryti neteisinga, nes akupunktūra plačiai taikoma gyvūnams, o jiems juk negali įteigti, kad procedūra padeda, jei iš tiesų taip nėra.
Net gydytojai nesupranta, kas yra akupunktūra. Rytų medicinos metodai yra pavyzdys, kiek iš tiesų mes mažai žinome apie save. Buvo įdėta labai daug pinigų siekiant įrodyti, kad akupunktūra ir placebas, kai tikima, kad pasveiksi, yra tas pat.
Jeigu tos lėšos būtų nukreiptos tiriant žmogaus organizmą, manau, galėtume išgydyti kur kas daugiau ligų, negu galime dabar.
Pas mus ateina žmonės, kurie nebegali daugiau gerti vaistų.
– Kas dažniausi jūsų pacientai – užsieniečiai, jauni ar vyresnio amžiaus žmonės?
– Pas mus ateinantys užsieniečiai žino, ko nori. Jie iš karto pasako, dėl ko skundžiasi ir kokios procedūros jiems reikia.
Kadangi ilgą laiką dirbau užsienyje, galiu pasakyti, kad užsienyje dėl akupunktūros dažniausiai kreipiasi vyresni žmonės, Lietuvoje – jaunesni. Tai mane labai neramina, nes dalis jaunų žmonių ateina su labai rimtomis negaliomis.
Visus galėčiau suskirstyti į dvi grupes. Vieni ateina po ilgo tradicinio gydymo ieškodami kitos išeities, nes nesijaučia geriau.
Kiti jaučiasi blogai, nueina pas šeimos gydytoją, atlieka daug tyrimų, kurių rezultatai neparodo jokios ligos.
Tačiau nuo to žmogus stebuklingai nepradeda jaustis gerai – širdies permušimai, nemiga, nuovargis kamuoja juos ir toliau.
Kaip gydyti tokį žmogų, jei tyrimai rodo, kad jis sveikas? Dažniausiai jie siunčiami pas psichologą ar psichiatrą. Tokie žmonės anksčiau ar vėliau ateina pas mus.
– Pripažinkite, akupunktūra sulaukia ir nemažai kritikos.
– Kritikuojančius akupunktūrą puikiai suprantu. Jei juos mokytų fizikos, ne tik biochemijos ar chemijos, galbūt jiems būtų lengviau priimti šį netradicinį gydymo būdą. O dabar jie tiesiog nesupranta.
Sunku suvokti, kaip koks nors taškas esantis ant kojos gali padėti atsikratyti tarkime ausų skausmo. Deja, niekaip nepavyksta tinkamai integruoti akupunktūros į Vakarų medicinos modelį.
Yra daugybė teorijų, kurios bando paaiškinti akupunktūros poveikį pagal Vakarų medicinos standartus, tačiau dauguma jų kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Manau, taip yra dėl atsisakymo pripažinti Rytų medicinos energetinę teoriją. Kaip ten bebūtų, akupunktūra kartais gydo geriau nei vaistai.
– Ar tai reiškia, kad vartojame per daug vaistų ir turime atsigręžti į liaudies mediciną?
– Labai gerai, kad sukuriama vis daugiau vaistų, be kurių žmonija nebūtų išlikusi, būtų mirę daug vaikų.
Tačiau natūrali medicina turi savo pliusų.
Neraginu žmonių nevartoti vaistų, bet patariu labiau įsileisti į savo gyvenimą tas sritis, kurios duoda rezultatų.
Lietuvių ir užsieniečių požiūris į akupunktūrą skiriasi. Užsienyje pas akupunktūros specialistą pacientą atsiunčia šeimos gydytojas, o Lietuvoje toks atvejis neįmanomas.
– Ar pati išbandėte šį gydymo būdą?
– Žinoma. Sunkiai sirgau, buvau pusę metų tiriama, pagaliau buvo paskirti vaistai, kurių atsisakiau dėl šalutinio poveikio. Kinų medikai mane pagydė „viens du“.
Iš pradžių ir man trukdė turimas mediko išsilavinimas, žiūrėjau į akupunktūrą su nepasitikėjimu, tačiau teko nuomonę pakeisti.
Tiesa, nuo pat jaunystės domiuosi natūralia medicina, savo vaikus gydžiau tik žolelėmis. Gydytojų nevengiu, tikrai pas juos nueinu ir esu labai jiems dėkinga.
Rytų medicina visiškai kitaip suvokia ligą. Joje reikalaujama labai didžiulio dėmesio pacientui. Gydymo įstaigose viskas vyksta greitai – nuėjai, padarė tyrimus, išrašė vaistus, ir viskas. Su pacientu reikia daug kalbėti. Jo negalavimai neatsiejami nuo gyvenimo būdo.
Žmogui reikia patarti dėl maitinimosi, fizinio aktyvumo, veiklos. Pamokome juos ir kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimų.
