Prilygino bėgimui
Karštoji joga nuo įprastos skiriasi tuo, kad prieš treniruotę salė yra įkaitinama iki 38-40 laipsnių, drėgmės kiekis padidinamas iki 40 laipsnių. „Tokioje temperatūroje su kūnu ima vykti tokie procesai kaip detoksikacija, vystosi lankstumas bei didėja ištvermė. Atlikti asanas karštoje aplinkoje gerokai sunkiau, karštyje didėja apkrova širdžiai, pratimų metu pulsas keliamas iki aukščiausio lygio“, – sakė J.Kavataitė ir šią mankštą, atliekamą įkaitintoje patalpoje, prilygino 10 kilometrų atstumo bėgimui.
Trenerė teigė, kad jokio medicininio išrašo, jog esi sveikas, prieš treniruotes pateikti nereikia. Studija sveikatos būklės analizę palieka žmonių sąmoningumui. „Atėjęs žmogus pasirašo, kad yra sveikas, tačiau aš kiekvienam, kuris pradeda lankyti jogą arba kitokį sportą, siūlyčiau nueiti pas medikus, pasitarti ir sužinoti savo kūno galimybes.“
Daug vandens ir mažai maisto
Daugelis baiminasi, kad karštoje patalpoje greitai pakils kraujospūdis. „Joga net reguliuoja kraujospūdį, tačiau būtina save stebėti, žiūrėti, kaip jautiesi. Jokiu būdu negalima persistengti arba bandyti susivienodinti su kitais. Tačiau į karštąją jogą nerekomenduočiau eiti tiems, kurie turi didelį antsvorį. Stambiems žmonėms ir tiems, kurie turi širdies problemų, karštoji joga bus per daug sudėtinga“, – sakė J.Kavataitė.
Trenerė tikino, kad karštoji joga labiau pritaikyta mūsų klimato žmonėms. „Įprastos jogos metu kūnas nepasiduoda tam tikroms asanoms, kartais būna per šalta jas atlikti. Įdomu tai, kad Amerikoje žmonės nė kiek nesigėdija savo kūno, todėl į treniruotes ateina tik su maudymukais. Mūsų šalyje žmonės labiau kompleksuoja, o ir auklėjimas neleidžia pernelyg apnuoginti kūno“, – sakė pašnekovė.
Pasiruošti karštosios jogos treniruotėms reikėtų atidžiai. „Kelias valandas prieš negalima valgyti sunkaus maisto, treniruotės dieną reikėtų gerti pakankamai daug vandens. Jį gerti reikėtų ir treniruotės metu, kai trenerė pasako, jog galima. Ištvermės pratimų metu gerti nerekomenduojama“, – dėstė J.Kavataitė.
Būtina jausti ribas
Medicinos centro „Northway“ kardiologas R.Katliorius teigė, kad karštosios jogos treniruočių metu padažnėja širdies veikla, prasiplečia kraujagyslės, pagerėja kraujotaka. „Tačiau labai svarbu save kontroliuoti, stebėti besikeičiantį širdies ritmą bei kraujospūdį“, – sakė jis.
Medikas perspėjo kiekvieną, kuris žada pradėti sportuoti, pasitikrinti sveikatą. „Reikėtų atlikti krūvio testus su specialiais treniruoklius. Taip pat būtina jausti ribas, kontroliuoti save. Padidinta temperatūra, kurioje atliekamos karštosios jogos asanos, taip pat turi įtakos sveikatai, todėl vertėtų turėti savo metodiką – reaguoti į pulso kitimus, širdies darbą“, – aiškino R.Katliorius.
Kardiologas patarė karščio vengti ypač tiems, kurie skundžiasi širdies ritmo sutrikimais, kintančiu kraujospūdžiu arba tiems, kuriems padidėjusi trombozės rizika. „Jei abejojama dėl sveikatos būklės, vertėtų nerizikuoti renkantis aktyvius sporto užsiėmimus“, – patarė gydytojas.
