Tai tęstinis projektas, kuris truko ne vienerius pirmus metus. Menininkas yra nupiešęs ne vieną dešimti autoportretų, paveiktas įvairiausių narkotikų. Bryanas pripažįsta, jog tokia patirtis ne juokais pakenkė jo sveikatai.
„Po dramatiškų įvykių mano gyvenime, ieškojau naujų būdų pažinti save. Sugalvojau eksperimentą, kurio metu piešiu savo portretus paveiktas narkotinių medžiagų. Tiesa, po kelių savaičių pasijutau blogai, tapau mieguistas, mano smegenys buvo pažeistos. Laimei, žala buvo atitaisoma, tačiau tam reikėjo gydymo“, – pasakojo menininkas.
Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja, toksikologė Laima Gruzdytė pastebi, jog panašiai eksperimentuoti su narkotinėmis medžiagomis tikrai yra pavojinga. Žala organizmui gali būti padaryta jau po pirmojo narkotinių medžiagų vartojimo. Daugelis narkotinių medžiagų gali sukelti mirtį net ir pabandžius jas pirmą kartą. Tiesa, jeigu narkotikų neperdozuojama, negrįžtamų pokyčių iškarto neturėtų būti. „Kita vertus, skaičiuojama, kad vienkartinis pavartojimas net 80 proc. atvejų veda prie priklausomybės. Pavyzdžiui kai kalbame apie metamfetaminą – 8 iš 10 jį pabandžiusių žmonių su laiku pripranta. Priklausomybę galima taip pat priskirti prie nepataisomos žalos organizmui. Mitas esą kanapės ar kiti taip vadinami lengvieji narkotikai nesukelia priklausomybės. Europoje skaičiuojama, kad dvi pagrindinės medžiagos, dėl kurių gydytis priklausomybes kreipiasi žmonės yra kanapės ir alkoholis. Jeigu kalbame apie tikrąsias kanapes, o ne sintetinius kanabinoidus, mirties atvejų nuo jų nėra fiksuota, bet jos žala tiek fizinė, tiek socialinė yra pakankamai didelė. Kalbant apie narkotines medžiagas galima išskirti du baisumus. Vienas jų yra tai metamfetaminas, itin greitai sukeliantis priklausomybę ir padarantis didžiulę žalą organizmui. Kitas variantas – vartojimo apimtys. Jeigu metamfetaminą vartoja nedaug žmonių, tai kanapių vartojimas yra didžiulis ir tai savaime yra baisu“, – teigė L.Gruzdytė.
