Alerginė reakcija pasireiškia nemažai žmonių, tačiau ilgai buvo neaišku, kodėl vieni nuo jos kenčia, o kiti – ne.
Bet neseniai Didžiosios Britanijos Sautamptono universiteto mokslininkai atrado sąsają tarp gimimo datos ir sezoninės alergijos. Tai parodė tam tikros DNR dalys.
Gimusiems rudenį dažniau pasireiškia egzema, o gimusiems žiemą didesnė rizika susirgti astma. Sezonas, kuriuo gimė pacientas, gali paveikti įvairiausias jo gyvenimo sritis, pradedant ūgiu, baigiant gyvenimo trukme.
Anksčiau mokslininkai tik spėjo, kad gimimo data turi įtakos vėliau pasireiškiančioms alerginėms ligoms.
Tačiau neseniai paaiškėjo, kad šis poveikis gali būti ilgalaikis.
Mokslininkai paskelbė tyrimo, kurio metu buvo atliktas epigenetinių DNR mėginių skenavimas, rezultatus. Jie parodė, kokia tikimybė alergijai atsirasti.
Mėginių pavyzdžiai buvo surinkti iš žmonių, gyvenančių Vaito saloje, esančioje Lamanšo sąsiauryje. Analizuodami gautus rezultatus tyrėjai pastebėjo, kad praėjus net 18 metų po pirmojo skenavimo šių epigenetinių žymių vis dar buvo aptinkama.
Mokslininkų grupė paaiškino, kad tai tik patvirtina ryšį tarp gimimo metų laiko ir įvairių vėliau pasireiškiančių alerginių ligų. Jų išvadose tvirtinama, jog egzema daug dažnesnė tarp pacientų, gimusių rudenį.
Mokslininkai tokius rezultatus gavo išanalizavę epigenetines žymes. Jos yra atsakingos už procesą, reguliuojantį genų aktyvumą ir cheminėms organizmo reakcijoms reikalingo baltymo išskyrimą. Ši reakcija kartais trunka ne vienus, o dešimtis metų, netgi gali būti paveldima.
Nors gauti rezultatai turi svarbią reikšmę tiriant alergijos rūšis ir tai, kas daro įtaką jų atsiradimui, mokslininkai pripažįsta, kad ši studija nėra išsami. Dar reikia išsiaiškinti, kodėl tam tikras metų laikas yra susijęs su didesne rizika susirgti vienokia ar kitokia alergine liga ir ar tam įtakos turi saulė, temperatūros kaita, mitybos įpročiai.
Kadangi gimimo datos svarba įrodyta, svarbu išsiaiškinti ir kaip įvairūs aplinkos veiksniai veikia epigenomą, atsakingą už paties geno suaktyvėjimą.
Tai galėtų padėti atrasti sąsajų su kitomis sezoninėmis ligomis, ne vien alergija.
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje alergiškų žmonių vis daugėja. Manoma, kad, be kita ko, tai lemia maiste esantys konservantai, buitinė chemija, didėjantis aplinkos užterštumas.
Šiuo metu daugiausia žmonių kenčia nuo alergijos žiedadulkėms ir patalynės erkutėms. Pirmąja sergantys pacientai visą šiltąjį metų sezoną turi vartoti simptomus lengvinančius medikamentus, o antriesiems patartina įsigyti hipoalerginį čiužinį ir patalynę, vengti kilimų, užuolaidų ar minkštųjų žaislų.
Kitos dažnai sutinkamos alergijos rūšys – žolei, pelėsiui, namuose laikomiems augintiniams ir įvairiems maisto produktams. Pirmoji grupė alergenų, taip pat kaip žiedadulkės ir patalynės erkės, dažniausiai sukelia rinitą – nosies gleivinės uždegimą, kuriam būdinga sloga, čiaudulys, nosies užburkimas ir niežulys.
Alergija maisto produktams ar kitiems tiesiogiai į organizmą patenkantiems alergenams, pavyzdžiui, vabzdžių įkandimo metu patenkantiems nuodams, pasireiškia gana greitai.
Dažniausiai – odos bėrimu, sunkesniais atvejais gali sutrikti virškinamojo trakto ar kvėpavimo takų veikla.
Tokia stipri reakcija, kai organizmas reaguoja į pakartotinai patekusį alergeną, yra vadinama anafilaksine. Ji gali pasireikšti švokščiančiu kvėpavimu, dusuliu, veido ir gerklės užtinimu.
Stipriausia alerginė reakcija yra anafilaksinis šokas, kurio metu smarkiai sumažėja arterinis kraujospūdis, žmogui pasidaro silpna, jis išblykšta ir galiausiai nualpsta.
Patyrus stiprią alerginę reakciją būtina skubiai kreiptis į medikus, nes žmogus gali mirti.
