Sužinojo šešiolikos
Dėl vis neatsirandančių mėnesinių pas ginekologą pirmą kartą apsilankė būdama keturiolikos, tačiau gydytojas tuomet negalėjo atlikti išsamios apžiūros. Merginai teko laukti dar dvejus metus, kad galėtų būti profesionalo patikrinta nuodugniai. Būtent tuomet ji išgirdo diagnozę.
Mergina teigia, kad jai buvo labai sunku ištverti naujienas. Nors Džoanos tėvas laikėsi oriai, merginos motina į naujieną sureagavo itin skaudžiai. Ji ilgai save kaltino dėl šio sutrikimo ir manė, kad būdama nėščia suklydo ir padarė kažką ne taip.
Vėliau suprato, kad tai genų kaltė, neturinti nieko bendro su „teisinga elgsena“ nėštumo metu. Tačiau, tėvų reakcija nebuvo sunkiausia, ką reikėjo išgyventi sužinojus diagnozę. Skaudžiausia buvo Džoanos sužadėtinio reakcija. Apie sutrikimą sužinojęs vyras merginą paliko.
Laimei, po poros metų moters gyvenime atsirado žmogus, su kuriuo jau penkerius metus džiaugiasi gražiais santykiais. Jis nuo pat draugystės pradžios žinojo apie sindromą, tačiau pasirinko likti su Džoana.
Patyrė psichologinį smurtą
Vis dėlto, nors ir negalės susilaukti vaikų, moteris turi kiaušides. Dėl šios priežasties pacientėms, kenčiančioms nuo Rokitanskio sindromo išsivysto krūtys, o sulaukus brandos padidėja plaukuotumas. Vieninteliai pastebimi simptomai – neatsirandančios menstruacijos bei sutrumpėjusi makštis.
Džoanos atveju makšties kanalas buvo toks trumpas, kad teko daryti operaciją tam, kad pacientė galėtų būti aktyvi lytiškai. Po jos fiziškai ji jautėsi sveika, tačiau emociškai buvo palūžusi.
„Jaučiausi lyg neturėčiau jokios vertės kaip moteris. Susidūriau su partneriais, kurie emociškai prieš mane smurtavo dėl mano sindromo. Ši liga buvo atėmusi mano norą gyventi, ilgai kovojau su depresija, nerimo ir panikos priepuoliais.
Žinojimas, kad negaliu susilaukti vaikų manyje paliko tuštumą, kurią vėliau užpildė pyktis, kaltė ir gėda. Tačiau praėjo jau daugiau nei 10 metų nuo diagnozės. Nors nebesijaučiu kalta, vis dar mokausi save mylėti.
Nors nesu religinga, situacija, kurioje esu mane tarsi „pažadino“. Supratau, kad niekas gyvenime nėra savaime suprantama. Tačiau esu tokia, kokia esu ir negaliu to pakeisti. Turiu nuostabų vyrą savo gyvenime ir tikiu, kad esu viena iš laimingųjų“, – pasakojo moteris.
Nutarė netylėti
Džoana teigia nenorėjusi kam nors apie tai pasakoti, tačiau nuomonę pakeitė, kai jos motina papasakojo giminaičiams. Jiems pradėjus merginai reikšti užuojautą, Džoana nusprendė, kad metas papasakoti pasauliui apie savo genetinį sutrikimą.
„Nenoriu, kad žmonės manęs gailėtųsi. Tai mane verčia jaustis dar blogiau. Vieną dieną aš iš tiesų norėčiau tapti mama, bet juk ja tampama ne vien pastojus ir pagimdžius kūdikį. Manau, kad motina yra ta, kuri rūpinasi vaiku ir jį myli.
Graikijoje man buvo sunku, kadangi graikai – gan uždari žmonės. Ieškojau, tačiau neradau nei vienos paramos grupės, skirtos moterims, kenčiančioms nuo Rokitanskio sindromo. Vėliau sužinojau, kad daug moterų dėl jo yra nusižudžiusių.
Todėl ir pasirinkau kalbėti apie šią ligą. Mane tai išlaisvina, nes tikiu, kad suvokimas, jog esi ne viena, iš tiesų padeda išgyventi daugelį sunkumų“, – teigė ji.
Ne viskas prarasta
Tai genetinis sutrikimas, kurį turinčios moterys gimsta su iki galo neišsivysčiusia gimda arba jos neturėdamos. Pacientės taip pat neturi jos kaklelio ir viršutinės makšties dalies.
Vis dėlto, nuo jo kenčiančios moterys turi kiaušides ir išorinius lytinius organus. Sulaukus brandos, joms išsivysto krūtys ir padidėja plaukuotumas.
Pagrindinis sindromo simptomas – mergaitei neprasideda menstruacijos. Lytinis aktas taip pat tampa sudėtingesnis ir kartais skausmingas dėl trumpo makšties kanalo.
Tiesa, dėl nėštumo, galbūt, ne viskas prarasta. Džoanos likimo draugė 36-erių švedė tapo pirmąja pasaulyje moterimi, kuri prieš dvejus metus pagimdė persodintoje gimdoje išnešiotą vaiką. Šis gimdymas vadinamas proveržiu nevaisingoms moterims. Naujagimis, sveriantis 1,775 kilogramo, pasaulį išvydo po Cezario pjūvio 31-ąją savaitę, nes motinai išsivystė preeklampsija.
