Ypač dažnai su tuo susiduria vilnietė medicinos psichologė Eglė Urbutienė (nuotr.), konsultuojanti sergančiuosius onkologinėmis ligomis.
Neretai nujausdami artėjančią mirtį patys gydytojai pripažįsta, kad šiuolaikinės gaivinimo priemonės ne visada būna efektyvios ir humaniškos, todėl prašo netaikyti elektros šoko, dirbtinio kvėpavimo aparato ir kitų gaivinimo priemonių.
Praradus gebėjimą savarankiškai kvėpuoti, nustačius vegetacinę būklę ar artėjant smegenų žūčiai retas kuris žmogus pageidautų, kad jo gyvybė būtų dirbtinai palaikoma. Toks ligonis dar gyvena, bet jo buvimas žemėje netenka orumo.
Neretai ligonio artimieji daro viską, kad jis būtų išvežtas į gydymo įstaigą ir mirtų ne namuose.
– Kada medicinos pagalba padeda, o kada dar labiau padidina kančias? Kaip rasti aukso vidurį?
– Pasitaiko situacijų, kai paciento būklė labai sudėtinga ir medicinine prasme beveik nėra būdų, kaip jam padėti. Tačiau artimieji, nerimaudami, kad gali prarasti mylimą žmogų, reikalauja, jog gydytojai darytų viską, kas tik įmanoma.
Nors ligonis gali būti dar sąmoningas, niekas nesiteirauja jo nuomonės apie vieną ar kitą procedūrą. Reikia suprasti ir medikus – kiekviena mirtis jiems reiškia nesėkmę.
Gali būti, kad pats žmogus susitaiko su mintimi, kad jam atėjo metas mirti, tačiau gydytojai nenori pralaimėti.
– Kaip reikėtų elgtis?
– Pokalbiai apie tai, kur žmogus norėtų mirti – namuose ar ligoninėje, kur norėtų būti palaidotas, turėtų vykti saugioje aplinkoje, kur jis gerai jaučiasi.
Reikia nebijoti kalbėti su žmogumi, kuris serga neišgydoma liga, nelaukti paskutinės akimirkos, kai intensyvios emocijos užgožia protą. Tai nėra lengva, nes mirtis visada suvokiama kaip nelaimė. Yra netgi prietarų, kad užuominos apie mirtį gali išsipildyti.
– Kodėl dažniausiai kaltinami gydytojai?
– Daugelis ligonio artimųjų būna įsitikinę – jei jis mirė namuose, vadinasi, jam nebuvo laiku suteikta pagalba. Mes norime, kad medicina darytų vis daugiau stebuklų, bet žmogaus organizmo galimybės yra ribotos.
Lietuvoje galioja tokie įstatymai – jei gydytojas neatliks savo pareigos padėti, jis gali atsidurti už grotų.
Nėra įstatymų kalba nurodytos tokios situacijos, kada medicinos pagalba galėtų būti neteiktina. Gydytojai jaučiasi nesaugūs. Jie yra lengvai pažeidžiami, nes bet kurią akimirką ligonio artimieji gali parašyti skundą arba kreiptis į teismą.
Tokių nesusikalbėjimų neliktų, jei ligonis turėtų galimybę pareikšti valią.
