Žinia, kad yra kviečiamas dalyvauti karo mokymuose, šiuo metu Vilniuje gyvenančiam marijampoliečiui Juozui A. buvo netikėta, bet į paniką vyras nepuolė, nes puikiai žinojo, jog tokia diena gali ateiti.
„Su žmona auginame trejų su puse metų dukrą. Mergaitė serga sunkia alergija ir negali lankyti darželio. Ją prižiūrėdavo mano uošvė.
Deja, taip sutapo, kad kvietimas į mokymus gautas kaip tik tuo metu, kai ji mažyle rūpintis negalės, mat pati turės klubo sąnario operaciją.
Žmona taip pat negali trims savaitėms išeiti iš darbo – jai veikiausiai būtų pasiūlyta iš viso rašyti pareiškimą, tad paskambinau laiške rastu telefonu ir pasidomėjau, ar būtų galimybė dalyvavimą mokymuose atidėti“, – pasakojo pašnekovas ir patikino, kad išgirstas atsakymas nemaloniai nustebino.
Vaiko liga – ne rimta priežastis
Vyras teigė, kad jokiu būdu neketina vengti dalyvavimo mokymuose, tik tai daryti rudenį ar žiemą dėl šeiminių aplinkybių būtų kur kas paprasčiau.
„Mūsų šeimoje taip jau yra, kad paprasčiau vaiku rūpintis man, darbdavys žmonos tokiam laikui neišleistų, tiesiog ji netektų darbo. Paskambinau laiške nurodytu telefonu ir išgirdau, kad vaiko liga nėra pakankamai rimta priežastis atidėti dalyvavimą mokymuose. Man pasiūlė atvykti pasikalbėti į vietą“, – pasakojo Juozas A.
Vyrą taip pat nustebino tai, kad gyvendamas Vilniuje jis turi vykti medicininės apžiūros į Marijampolę. Tiesa, kariuomenės atstovai patikino, kad kelionės išlaidos ir tos dienos darbo užmokestis būtų padengti.
„Tikrai sutinku dalyvauti mokymuose, tik šis laikotarpis labai sudėtingas. Mielai dalyvaučiau mokymuose rudenį ar žiemą. Mane labai nustebino, kad vaiko liga jokia priežastis: ar mes šiuo metu gyvename karo sąlygomis?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
KAM: kiekvienas atvejis – individualus
Naujienų portalui lrytas.lt pasidomėjus, ar panašiais atvejais kaip minėta situacija galima atidėti mokymų laiką, krašto apsaugos specialistai atsakė teigiamai.
„Karo prievolininkas turi teisę pateikti prašymą dėl atidėjimo regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui, kuris šaukia karo prievolininką į tarnybą. Prie prašymo turi būti pridėti prašymo motyvus patvirtinantys dokumentai. Komisija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 14 punktu bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka V-1057 „Dėl privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui ministro sprendimu tvarkos aprašo patvirtinimo“ tvarka, išnagrinėja prašymą.
Pažymime, kad kiekviena situacija yra vertinama individualiai, atsižvelgiant į karo prievolininko pateiktus dokumentus. (Kuo mergaitė serga? Kiek ji sirgs? Dokumentus, įrodančius, kad žmona negali pasiimti vaiko slaugos, ir t. t.)“, – rašoma redakcijai atsiųstame komentare. Atleidžiant nuo karo prievolės ir atidedant tarnybą rezerve vadovaujamasi Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 3 ir 25 straipsniu bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka V-1057 „Dėl privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui ministro sprendimu tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Pagal Karo prievolės įstatymą karo prievolininkui karo tarnyba individualia tvarka gali būti atidėta šiais atvejais:
• karo tarnybą tiems karo prievolininkams, įtariamiems ar kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę; • vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai; • nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą; • paskirtiems vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju; • asmenims, kuriems nustatytas laikinas sveikatos sutrikimas (iki baigsis jų sveikatos sutrikimas); • Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams, kol eina pareigas, taip pat pareigūnams: prokurorams, vidaus tarnybos sistemos, specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams ir kt. pareigūnams, numatytiems Karo prievolės įstatyme. Karo prievolės įstatyme taip pat numatyta galimybė atidėti tarnybą tokiais atvejais, kai dėl šaukimo privalomąją tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala šaukiamojo asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Paprastai konstatuojami tokie neproporcingai didelės žalos atvejai: – karo prievolininkas yra vienintelis darbingas šeimos maitintojas; – karo prievolininko šeimoje auga 2 ar daugiau vaikų iki 14 metų; – karo prievolininkas yra šaukiamas atlikti Tarnybos jo žmonos nėštumo laikotarpiu ir nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu. – kitais atvejais, kurie nagrinėjami individualiai specialios komisijos remiantis patvirtinta tvarka. Nuo karo prievolės atleidžiama:
1) asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais; 2) neįgalieji; 3) asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami privalomajai karo tarnybai; 4) asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į dimisiją; 5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai jiems sukanka 55 metai, o baigę aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas, – kai jiems sukanka 60 metų; 6) moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas; 7) valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.
„Besikreipiančių dėl panašių situacijų pasitaiko. Atrankos komisija nagrinėja visus karo prievolininkų pateiktus prašymus, kiekviena situacija būna individuali ir negalima spręsti vienareikšmiškai“, – teigė ministerijos specialistai.
