Žurnale NeuroReport publikuoto tyrimo metu mokslininkai iš Kanzaso universiteto panaudojo magnetinę kardiogramą ir ištyrė 24 paskutinį mėnesį nėščias moteris. Ši technologija buvo panaudota dėl to, jog jos pagalba galima išmatuoti magnetinius laukus, kuriuos sukuria širdies veikla.
Dvikalbio žmogaus buvo paprašyta įrašyti dvi žinutes — vieną angliškai, kitą japoniškai. Būtent šios dvi kalbos buvo pasirinktos dėl savo ritminių skirtimų. Vėliau abu įrašai buvo grojami šalia nėščiųjų.
Naudodamiesi magnetine kardiograma, mokslininkai pastebėjo, jog visų kūdikių širdies veikla suaktyvėdavo išgirdus jiems anksčiau negirdėtos — japonų — kalbos įrašus. Anglų kalba įrašytos žinutės tokio poveikio jiems neturėjo.
„Šie rezultatai rodo, jog kalbos vystymasis galimai prasideda dar gimdoje. Negimę kūdikiai klausosi kalbinių signalų ir ruošiasi ateityje juos mokytis. Dar prieš gimstant vystosi jautrumas ritminėms kalbos ypatybėms",— teigė šio tyrimo vadovas Utako Minai.
Ankstesnis tyrimas atskleidė, jog žmogaus kalba pradeda vystytis jau po kelių dienų nuo gimimo. Neseniai gimusiems kūdikiams buvo įjungiami skirtingų kalbų garso įrašai ir šie aiškiai demonstruodavo jautrumą kalbos ritmui. Girdėdami svetimą kalbą kūdikiai imdavo sparčiau čiulpti savo žindukus.
Dar vienas ankstesnis tyrimas taip pat buvo atliekamas panašiu principu. Jame buvo susitelkiama į dar negimusių kūdikių kalbos raidą. Tačiau jis nebuvo toks patikimas kaip naujausiasis Kanzaso universiteto mokslininkų darbas. Būtent šis tyrimas už jį pranašesnis tuo, jog jame naudojamas itin pažangus magnetinės kardiogramos metodas. O kalbos įrašus atliko tas pats žmogus, todėl kūdikiai nėra blaškomi tokių faktorių kaip pakitęs kalbėtojo balso tembras.
Tyrėjų komanda yra įsitikinusi, jog jų darbo rezultatai bus naudingi įvairių sričių mokslininkams. Šie duomenys galės būti naudojami tiek lingvistiniuose, tiek biologiniuose tyrimuose.
