Manydama, kad tai klaida, moteris paspaudė ant nuorodos ir liko šokiruota. Skelbime iš tiesų buvo siūlomas žmogaus inkstas, o priežastis, kodėl, taip pat pasirodė ne pirmo būtinumo.
„PARDUODAMAS 43 m. moters inkstas. Parduodu skubiai, gyvenu Plungėje, gamtoje prie tvenkinio.
Visada vedžiau sveiką gyvenimo būdą, maitinausi sveikai.
Visada vedžiau sveiką gyvenimo būdą, maitinausi sveikai.
Negeriu, nerūkau, žalingų įpročių neturiu. Nesergu jokiomis ligomis, neturiu diabeto. Kraujo grupė antra (II rezus +). Taip susiklostė situacija, kad reikia apmokėti sūnaus studijas užsienyje.
Kaina sutartinė“, – rašoma skelbime.
Nurodytais kontaktais susisiekti nepavyko, telefono numerį nurodęs asmuo ragelio nepakėlė, o galiausiai visiškai išjungė telefoną.
Praėjus maždaug pusvalandžiui skelbimas buvo nebeaktyvus.
Gali būti „masalas“
Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Simona Ludavičiūtė teigė, kad atvejis – tikrai ne eilinis. Pasak jos, nepasitaiko ne tik pajuokavimų, bet ir prekybos žmonių organais.
„Per 10 metų darbo patirtį nė karto neteko susidurti su prekybos žmogaus organais Lietuvoje, todėl pasakyti, ar šis pasiūlymas rimtas, ar ne, iš tiesų sunku.
Gali būti, kad šis skelbimas yra naudojamas kaip „masalas“, kuomet sukčiai iš pradžių išvilioja didelę sumą pinigų, o vėliau už ją nieko neduoda arba perduoda menkos vertės niekučių, kurie visai neatitinka iš pradžių siūlyto produkto.
Pavyzdžiui, perkant tam tikrą prekę, žmogus perveda pinigus tikėdamasis ją gauti, tačiau vietoje jos paštu atkeliauja įvairūs žaisliukai ir panašiai. Todėl pasitikėti tikrai sunku, ypač kai skelbimas siūlo organus.
Rengiant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą „Dėl transplantacijai skirtų žmogaus organų kokybės ir saugos standartų nustatymo" (2008/0238 (COD)), atkreiptas šalių narių dėmesys į galimus prekybos organais pavojus bei numatyta pareiga nustatyti sankcijas už tokias veikas.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė tik už veikas, padarytas žmogaus gyvybei nužudžius ir sveikatai sutrikdžius sveikatą, siekiant įgyti nukentėjusiojo asmens organą ar audinį, bei už veikas, padarytas vykdant prekybą žmonėmis, siekiant įgyti nukentėjusiojo asmens organą, audinį arba ląstelių.
Į šių paminėtų veikų sritį nepatektų nemaža dalis galimų prekybos organais, audiniais ir ląstelėmis atvejų, kurie nors ir pažeidžia nedisponuojamumo žmogaus kūnu ir žmogaus kūno nekomercializavimo principus, tačiau neturi prekybos žmonėmis požymių ir(ar) nesukelia pavojaus žmogaus sveikatai ar gyvybei. Taip pat nepatektų ir prekyba lytinėmis ląstelėmis, skirtomis dirbtiniam apvaisinimui, arba embrionu.
Šiuo atveju moteris skelbimą pateikti gali ir jai atsakomybė dėl to nekyla, tačiau kiltų tam asmeniui, kuris jai sutrikdytų sveikatą išimdamas, išoperuodamas moters organą.
2014 vasario 24 dieną registruotu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 143(1), 143(2) ir 153(1) straipsniais įstatymo projektu siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pačias pavojingiausias veikas, kai komercializuojamas žmogaus kūnas, neteisėtai perkant ar kitaip už atlygį įgyjant žmogaus organus, audinius ar ląsteles transplantacijai ir lytines ląstelės ar embrioną dirbtiniam apvaisinimui.
2014 vasario 24 dieną registruotu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 143(1), 143(2) ir 153(1) straipsniais įstatymo projektu siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pačias pavojingiausias veikas, kai komercializuojamas žmogaus kūnas, neteisėtai perkant ar kitaip už atlygį įgyjant žmogaus organus, audinius ar ląsteles transplantacijai ir lytines ląstelės ar embrioną dirbtiniam apvaisinimui.
Taip pat baudžiamoji atsakomybė būtų numatyta už transplantacijos ir dirbtinio apvaisinimo procedūrų atlikimą, kai panaudojamos pirktas ar kitaip už atlygį įgytas organas, audinys ar ląstelės bei embrionas. Numatyta ir juridinių asmenų atsakomybė“, – komentavo specialistė.
Prekyba organais – nelegali
Žiniai pasiekus ir Nacionalinį transplantacijos biurą prie SAM, buvo patvirtinta, kad nei kito žmogaus, nei savo organų parduoti negalima.
„Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymas numato, kad „žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos procesas vyksta vadovaujantis savanoriškumo, neatlygintinumo, anonimiškumo, konfidencialumo, pagarbos žmogaus orumui, didesnės tikėtinos terapinės naudos už galimą riziką donoro ar recipiento sveikatai principais“.
Taip pat šis įstatymas pažymi, kad „gyvo ar mirusio žmogaus audiniai, ląstelės, organai negali būti komercinių sandorių objektas. Taip pat draudžiama skelbti apie žmogaus audinių, ląstelių, organų poreikį arba jų prieinamumą, siekiant finansinės arba panašios naudos“.
Apibendrinant: įstatymai draudžia pirkti ir parduoti organus. Organai yra gyvybiškai svarbūs ir neįkainojami, todėl tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje jų pirkimo ir pardavimo sandoriai yra draudžiami - už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Tiesa, gyvas būdamas žmogus vieną savo inkstą gali dovanoti, bet tik sergančiam artimajam (sutuoktiniui ar šeimos nariui). Jokių kitų galimybių nėra“, – buvo rašoma komentare.