Ar regėjimą koreguoti galima, kai trumparegystė siekia -8 dioptrijas? Ar lazerinė akių operacija atliekama vyresniems nei 40 metų žmonėms? Į šiuos klausimus „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ atsakinėjo gydytojas oftalmologas, Amerikos oftalmologų asociacijos narys Algimantas Gutauskas.
Regėjimas privalo būti stabilus
A. Gutauskas – akių refrakcinės chirurgijos pradininkas Lietuvoje. Būtent jis prieš du dešimtmečius atliko pirmąsias regėjimo korekcijas eksimeriniu lazeriu.
Radijo laidoje gydytojas pasakojo, kad lazeriai pagelbėti gali ne visiems trumparegiams ir tai susiję ne tik su trumparegystės laipsniu, bet ir stabilumu.
„Vaikystės, paauglystės amžiuje dažniausiai trumparegystė vystosi metai iš metų. Dioptrijų daugėja, o tėvams sunku tai matyti. Bet galiausiai regėjimas nustoja blogėti. Patologinė trumparegystė šiais laikais pasitaiko labai retai.
Kol trumparegystė stabili, reikia laukti. Turime įsitikinti, kad žmogui, kuriam bus atliekama regėjimo korekcija, trumparegystė yra stabili bent metus. Tada žinome, kad jis korekcijos rezultatais galės džiaugtis ilgai“, – paaiškino A.Gutauskas.
Gydytojas pabrėžė, kad prieš lazerinę procedūrą žmogus privalo būti medikų atidžiai ištirtas. Medikai tuomet nusprendžia, ar pacientui galima atlikti regėjimo korekciją.
A.Gutausko praktikoje net yra pasitaikę konfliktų, kai pacientai nenorėjo susitaikyti, jog jiems atsisakoma atlikti regos korekciją lazeriu.
„Žmogus atsineša krūvą popierių, rodo, kad kitoje vietoje jam atlikti kažkokie tyrimai. Tada jis primityviai pareikalauja atlikti operaciją, nes visi tyrimai atlikti. Tai kelia juoką.
Regėjimo korekcija nėra akinių pagaminimas. Jeigu akiniai neatitiks žmogaus regėjimo, tai gali baigtis konfliktu optikos salone, akinių perdarymu. Mūsų atveju, negaliu sakyti, kad nėra kelio atgal, bet į tai reikia žiūrėti rimčiau“, – apie lazerinei regėjimo korekcijai keliamus saugumo reikalavimus pasakojo gydytojas.
Jis pridūrė, kad operacijos atlikti negalima ir dėl jungiamo audinio ligų, reumatoidinio artrito. Pasak A.Gutausko, tuomet dėl pavojaus pacientui pasakoma „ne“.
Kelią regos korekcijos operacijai užkerta ir per plona akies ragena. Tai visiškai individuali žmogaus savybė.
„Kartais būna smulkutė mergina su stora ragena, o kartais dvimetrinis vyras su plona ragena. Tai vienas iš parametrų, į kurį kreipiame dėmesį“, – teigė A.Gutauskas.
Jis paaiškino, kad tuomet, kai akies ragena per plona, dabar galima pasiūlyti alternatyvą – intraokulinių lęšių implantaciją. „Korekcijos galimybės žymiai prasiplečia“, – sakė gydytojas.
-8 dioptrijos – riba?
A.Gutauskas pasakojo, kad yra atlikęs regėjimo korekciją keliems žmonėms, kurių nešiojo 0,75 dioptrijų akinius.
„Toks žmogus truputį prisimerkęs gana neblogai mato. Bet jie buvo jauni, labai norėjo, abu atgavo pilnavertį regėjimą. Bet tai yra reta, net su -1 dioptrija.
Manau, prie pusės dioptrijos, operacijos nedaryčiau. Išskyrus atvejus, kai korekciją padarėme, o vėliau nutinka šioks toks efekto pasilpnėjimas. Tai kartais įvyksta“, – sakė gydytojas.
Pasak jo, regėjimo korekcijos rezultatas daugeliu atveju išlieka visą žmogaus gyvenimą. Tik vienetai po 10–15 metų grįžta pas medikus ir skundžiasi, kad regėjimas vėl kiek nusilpo.
Vokietijos oftalmologijos etinė komisija yra nustačiusi, kad didžiausia riba, kai dar galima trumparegiams atlikti regos korekciją lazeriu yra -8 dioptrijos.
„Galiu pasigirti, kad kartais sugebu saugiai ir atsakingai perlipti per tą ribą“, – užsiminė A.Gutauskas.
Ko tikėtis nuo 40-ties metų
Gydytojas pasakojo girdėjęs, jog žmonėms kartais nerekomenduojama atlikti regėjimo korekcijos lazeriu, jei jie yra vyresni nei 40 metų.
Tačiau, pasak A.Gutausko, 40 metų nėra griežta riba, operaciją galima atlikti ir vyresniems. Sunkesnė situaciją esą tuomet, kai žmogus turi sausų akių sindromą.
„Mano asmeninė praktika rodo, kad daugelis keturiasdešimtmečių, kuriems buvo atlikta, sakykime, -4 dioptrijų trumparegystės korekcija, grįžę pakartotiniams vizitams jie sako: „Viešpatie, kur aš anksčiau buvau!“
Nereikia keturiasdešimtmečio nurašinėti. Bet jis turi gauti visą informaciją. Jeigu tokio amžiaus žmogų operuojame, jo akys elgsis, kaip žmogaus, kuris neturi regėjimo ydos.
Tai reiškia, kad į tolį jis matys gerai, buityje vaizdo ryškumas per ištiestas rankas išliks geras, bet iš arti jam reikės pagalbos – skaitymo akinių“, – pabrėžė A.Gutauskas.
