Apie šias programas žino 6 iš 10 Lietuvos gyventojų – tai rodo bendrovės „Baltijos tyrimai“ Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu 2015 m. pradžioje atliktas tyrimas. Vis dėlto, dalis žmonių dėl įvairių priežasčių tirtis vengia.
Jaunimas sveikata rūpinasi vangiai
„Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa (buvo apklausta per tūkstantį žmonių) parodė, kad net 43 procentų apklaustųjų nemokami prevenciniai tyrimai nedomina ir jiems tai nėra aktualu. Didžioji dalis tokią nuomonę išsakiusiųjų – jaunimas. Jauni žmonės turi mažiau sveikatos problemų nei vyresni, tačiau yra ligų ir kitų negalavimų, kurie nesirenka amžiaus. Dėl šios priežasties, net ir nejaučiant jokių rimtesnių sveikatos problemų, rekomenduojama profilaktiškai tikrinti savo sveikatą.
Baiminasi blogų žinių
Daugiau nei penktadalis „Baltijos tyrimų“ apklausoje dalyvavusių žmonių teigė, kad nesutiktų dalyvauti vėžio prevencinėse programose, nes bijo sužinoti blogas naujienas apie savo sveikatos būklę. Ypač to baiminasi vyrai.
Tačiau svarbu tai, kad informacija apie nemokamas prevencines programas pasiekia vis daugiau žmonių, todėl susidomėjimas ir sąmoningumas auga. Per metus dešimtadaliu išaugo storosios žarnos ir prostatos vėžio prevencinių programų žinomumas. Jomis daugiau nei anksčiau ėmė domėtis jaunimas ir vyresni nei 50 metų žmonės. Pastarieji ypatingai domisi ne tik vėžio, bet ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa.
Apie ligų prevencijos svarbą
VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, prevencinės programos yra finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Jose dalyvauti gali nustatyto amžiaus žmonės, kuriems susirgti rizika yra didžiausia. Norint nemokamai išsitirti pagal prevencines programas, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Taip yra ir užsienio šalyse, kur irgi veikia analogiškos programos klastingoms ligoms diagnozuoti. Svarbu žinoti, kad kuo anksčiau nustatoma bet kokia grėsminga liga, pavyzdžiui, vėžys, tuo daugiau galimybių yra pasveikti. Todėl tikrai verta išsitirti pagal prevencines programas“, – tvirtina V.Zaksas.
Pasak VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento vyriausiosios specialistės Jurgitos Grigarienės labai svarbu informuoti žmones apie vykdomas prevencines programas: juk kuo daugiau jų sužino apie jas, tuo daugiau žmonių pagal jas ir pasitikrina.
„Žmonės, sužinoję apie vykdomas programas, turėtų nelaukti kvietimo pasitikrinti, o patys aktyviai jomis domėtis, atvykti pas šeimos gydytoją, kuris suteiks visą reikiamą informaciją, paskirs būtinus tyrimus ir, jei reikės, nukreips tolimesniems tyrimams ar gydymui. Pasitikrinti pagal prevencines programas reikėtų paskatinti ir savo giminaičius, artimuosius, draugus, kurie pagal amžių gali dalyvauti prevencinės programose“,– sako J.Grigarienė.
Mūsų šalyje vykdomos prevencinės programos
Šalyje vykdoma gimdos kaklelio prevencinė programa, kuri skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Kartą per 3 metus atliekamas PSDF finansuojamas citologinis gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas yra labai veiksminga priemonė aptikti gimdos kaklelio vėžį ar pirmuosius jo požymius, kurių pati moteris dar nejaučia. Šios programos vykdymas (per beveik 11 metų) jau davė teigiamų rezultatų. Prieš pradedant vykdyti minėtą prevencinę programą ikivėžinių gimdos kaklelio susirgimų buvo registruojama kone 4 kartus mažiau nei vėžinių susirgimų.
Pavyzdžiui, 2012 m. ikivėžinių susirgimų buvo nustatyta du kartus daugiau negu vėžinių, o tai reiškia, kad aptikus ikivėžinius susirgimus ir laiku pradėjus gydymą moteris visiškai pasveiksta ir toliau gali džiaugtis gyvenimu. Taip pat daugiau diagnozuojama gimdos kaklelio vėžio atvejų ankstyvose stadijoje nei vėlyvosiose, o tai lemia išgyvenamumo rodiklių gerėjimą.
Moterims nuo 50 iki 70 metų ne mažiau svarbi yra krūties vėžio prevencinė programa. Pagal ją kartą per 2 metus joms atliekamas mamografinis tyrimas.
Ne mažiau svarbi prostatos vėžio prevencija. Atlikti kraujo tyrimą kartą per 2 metus dėl prostatos vėžio nemokamai gali vyrai nuo 50 iki 75 metų ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Prireikus išduodamas siuntimas konsultuotis pas urologą, kuris atlieka priešinės liaukos biopsiją.
Širdies ir kraujagyslių ligos dažniausia mirties priežastis šalyje, todėl reikėtų žinoti, kad prevencinė programa tokio pobūdžio ligoms taikoma vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei nustatoma, kad šių ligų tikimybė yra didelė, pacientas siunčiamas į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta 50–74 metų amžiaus žmonėms. Kartą per dvejus metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Pagal minėtą programą kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei jo atsakymas neigiamas – pacientui tolesnis ištyrimas nereikalingas, jei – teigiamas, šeimos gydytojas išduoda siuntimą pas gydytoją specialistą, kuris konsultacijos metu atlieka kolonoskopiją, o prireikus – ir biopsiją.
Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti šio vėžio diagnozę. Pasak J.Grigarienės, geriausias būdas užkirsti kelią ligai – dalyvauti minėtose prevencinėse programose.
