Šia Herofilo taisykle vadovaujasi ir šiandienos gydytojai, sakydami: vaistus reikia vartoti tik tuomet, kai jie yra būtini. Deja, būna, kad vaistai skiriami ir vartojami be reikalo, netinkamai arba kitaip tariant – neracionaliai. Taip žmonės be reikalo išleidžia pinigus, o kartais – žaloja sveikatą ir kelia grėsmę gyvybei.
Svarbu laikytis racionalaus vaistų vartojimo principų
Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjos Kristinos Garuolienės, vaistai turi būti skiriami racionaliai – pacientui skiriamas gydymas vaistais turi atitikti jo būklę, tinkamomis dozėmis, laiku ir pakankamą laiką, kad gydymo rezultatai būtų pasiekiami mažiausiais kaštais (tiek visuomenei, tiek pacientui). Tiek medikams, tiek farmacininkams, tiek lėtinėmis ligomis sergantiems ir nuolat vaistus vartojantiems pacientams, tiek neturintiems sveikatos sutrikimų ir retai vaistus vartojantiems žmonėms praverstų susipažinti su Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) skelbiamais ekspertų suformuluotais racionalaus vaistų vartojimo principais.
Racionalaus vaistų vartojimo principai pagal PSO:
* tinkama indikacija – sprendimas išrašyti vaistą (-us) turi būti medicinos požiūriu pagrįstas, gydymas šiuo vaistu turi būti efektyvus ir saugus (vaistai skiriami pagal registruotas indikacijas) bei paskirtas laiku; * tinkamas vaistas – vaistas pasirenkamas pagal jo efektyvumą, saugumą, tinkamumą ir prieinamumą;
* tinkamas pacientas – vaistas yra priimtinas pacientui, kai nėra kontraindikacijų ir nepageidaujamų reiškinių tikimybė yra minimali;
* tinkama informacija – pacientui turėtų būti suteikiama aktuali, tiksli ir aiški informacija apie jo būklę ir paskirtą vaistą;
* tinkama stebėsena (monitoringas) – turi būti tinkamai atliekamas numatyto (laukto) ir netikėto gydymo vaistais poveikio (efekto) monitoringas
Paprasčiau tariant, PSO suformuluoti principai nusako išmintingą vaistų parinkimą, skyrimą ir jų vartojimo stebėseną: šiais principais besivadovaujantis gydytojas atsakingai skiria pacientui tinkamus ir būtinus vaistus, suteikia apie juos informaciją ir nepamiršta, įvertinęs gydymo rezultatus, priimti sprendimą dėl gydymo tęsimo ar nutraukimo. Vis dėlto, PSO duomenimis, daugiau nei pusė visų parduodamų medikamentų yra įsigyjami ir skiriami nesilaikant racionalios farmakoterapijos principų, o kas antras pacientas nesilaiko gydymo rekomendacijų.
Tokio neracionalaus vaistų vartojimo pavyzdžiai:
– polifarmacija – daugelio medikamentų vartojimas vienu metu,
– netinkamas antibiotikų vartojimas,
– vaistų skyrimas, nesilaikant gydymo metodikų,
– dažniau nei reikėtų naudojamos injekcinės vaistų formos,
– netinkama savigyda,
– vaistų vartojimo režimo nesilaikymas.
Pasak K.Garuolienės, tai vis lėšų švaistymas ir pavojus paciento gyvybei bei sveikatai. 5–8 procentai neplaninių paguldymų į ligoninę atvejų yra neracionalaus vaistų vartojimo pasekmė. Vyresnių nei 65 metų amžiaus pacientų grupėje šis rodiklis padidėja iki 17 procentų.
Kaip pasirinkti kokybišką vaistą ir nepermokėti?
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, didelė vaistų kainos dalis apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto – lėšomis.
Pacientai, pirkdami vaistus, išrašytus kompensuojamųjų vaistų pase, sumoka vaistų kainos dalį (priemoką), o gydomi ligoninėje pacientai paprastai už vaistus nemoka, nes jų kaina yra įskaičiuota į gydymo kainą.
„Vaistus skiriantys gydytojai turėtų ne tik išrašyti receptą, bet ir patarti, kaip vaistus vartoti ir įsigyti. Ne visi vaistai priskiriami kompensuojamiesiems, tad receptą rašantis gydytojas turėtų paaiškinti, ar išrašo kompensuojamųjų vaistų receptą, jei taip – koks bus taikomas kompensavimo lygis, kokios galimos skiriamų kompensuojamųjų vaistų kainos ir priemokos. Vaistininkas taip pat turi informuoti vaistų pirkėjus apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainas bei priemokas bei pasiūlyti pigiausią alternatyvą“,– sako K.Garuolienė.
Pacientai, rinkdamiesi kompensuojamąjį vaistą vaistinėje, turėtų būti atidūs ir žinoti, kad už skirtingų gamintojų vaistus, kurių veiklioji medžiaga yra ta pati, gali tekti primokėti skirtingai. Tad pateikus receptą vaistininkui, reikėtų pasižiūrėti į vaistinėje įrengtą kompiuterio monitorių, kuriame turi būti rodomos tokių vaistų sąrašas, jų kainos ir priemokos. Jei sunku nuspręsti, ką pasirinkti, geriau iš karto klausti vaistininko, kuriam sąrašo vaistui taikoma mažiausia priemoka. Pigesni yra generiniai vaistai – tai originalių vaistų, kurių gamintojo patento galiojimo laikas jau pasibaigė, analogai. Generinius vaistus gali gaminti keli gamintojai, ir kiekvienas iš jų gali suteikti savo gaminamam vaistui kitokį pavadinimą, bei nustatyti savo kainą, nepaisant to, šių vaistų veiklioji medžiaga nesiskiria. Paprastai pigesni generiniai vaistai nėra supakuoti tokiose gražiose pakuotėse kaip originalūs vaistai, gal būt ir tabletės forma nėra tokia įspūdinga. Kita vertus, nesvarbu, kurio gamintojo vaistą įsigysite – jiems visiems keliami vienodi kokybės reikalavimai, skiriasi tik pakuotė ir gamintojo pavadinimas.
Taigi svarbu būti budriems ir žinoti, kad visada galima pasirinkti kokybišką vaistą, kurio priemoka mažiausia. Ne veltui taupieji skandinavai ir vokiečiai dažniausiai renkasi pigiausius iš sąrašo, jei veiklioji medžiaga yra ta pati. O Lietuvoje, deja, yra manančių, kad efektyvūs, kitaip pacientų vadinami „stiprūs“ vaistai, visada turi būti brangūs. Žmonėms svarbu žinoti, kad vaistininkas arba farmacijos specialistas, prieš parduodamas kompensuojamąjį vaistą, kurį gamina skirtingi gamintojai, turi pasiūlyti pigiausiąjį. Jei vaistinė laikinai jo neturi, privalo užsakyti ir užtikrinti, kad jis būtų pristatytas į vaistinę: mieste – per 2 darbo dienas, miesteliuose ir kaimuose – per 4 darbo dienas.
Ką sako statistika?
2014 metais įsigydami kompensuojamuosius vaistus žmonės priemokoms išleido 52 milijonus eurų. Daugiausia priemokų – 36 mln. eurų, t. y. (70 procentų visų priemokų) – yra sumokama įsigyjant širdies ir kraujagyslių sistemai gydyti skirtus vaistus. Tai parodė VLK atlikti skaičiavimai, analizuojant 2014 metų mūsų šalies gyventojų vaistų vartojimo ypatumus. „Taip nebūtų, jei žmonės neskubėtų rinktis vaistų su didžiausiomis priemokomis“,– sako K.Garuolienė.
2015 metais vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti numatyta 214 mln. eurų, t. y. 7 procentų daugiau, nei 2014 metais.
