Panevėžio mokslo ir technologijų parke organizuota jau tradicine tapusi pacientų ir ligonių kasos atstovų diskusija buvo kiek kitokia nei įprastai: šį kartą joje dalyvavo ir medikai – medicininės reabilitacijos skyrimo detales pacientams aiškino Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė, pasitikrinti dėl vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų ragino šeimos medicinos srities Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji krašto specialistė Panevėžio kraštui Irena Brogaitė. Panevėžio apskrities pacientų atstovai ne tik išklausė medikų pateiktą informaciją, Panevėžio TLK specialistų patarimus dėl prevencinių programų, reabilitacijos, pacientų teisių ir apmokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir buvo aktyvūs diskusijoje, pateikė savo nuomonę ir klausimų. Nemažai pasiūlymų, kaip būtų galima pacientų, medikų ir ligonių kasos specialistų bendradarbiavimą padaryti efektyvesnį ir kitų minčių išsakė viena aktyviausių pacientų organizacijų atstovių, Lietuvos astmos klubų tarybos pirmininkė Lina Bužermanienė. Ji taip pat trumpai apžvelgė savo patirtį dalyvaujant komisijos dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) korupcijos indeksų nustatymo veikloje. Anot L. Bužermanienės, ši patirtis, kai teko kartu su Panevėžio TLK atstovu būti „vienoje valtyje“ bei tikrinti 3 Panevėžio apskrities gydymo įstaigas – Respublikinę Panevėžio ligoninę, Rokiškio psichiatrijos ligoninę, Panevėžio priklausomybės ligų centrą – ir vertinti, ar jos patenka į ASPĮ, turinčių korupcinio pobūdžio apraiškų, sąrašą, buvo gana įdomi. Pranešėja pažymėjo, kad, jos manymu, pacientų organizacijų atstovams šioje komisijoje turėtų būti leista tikrinti įstaigas pagal visus numatytus kriterijus, gal net pasiūlyti prisidėti prie tų kriterijų kūrimo. L. Bužermanienė pastebėjo, kad gydymo įstaigose neretai prašoma pacientų mokėti už paslaugas, dažnai informacija pacientams pateikiama pernelyg formaliai, sunkiai suprantama teisės aktų kalba. Lietuvos astmos klubų tarybos pirmininkė ragino ir kitus pacientų atstovus būti aktyviais, daug kur dalyvauti, pareikšti pastabas, siūlymus, nes viešumas, jos įsitikinimu, daug ką gali pakeisti. Diskusijos dalyvius domino, kaip išrašomi kompensuojamieji vaistai gydantis ligoninėje, kodėl reabilitacija ne visada skiriama diabetikams, kodėl daug reabilitacijos procedūrų yra mokamos, ar kas nors tikrina sanatorijų veiklą, kodėl Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centre procedūroms pacientai neregistruojami telefonu, jiems nesuteikiama galimybė primokėti už geresnę ortopedinę avalynę, o ligonių kasos neskiria daugiau lėšų kompensuojamiesiems klausos aparatams, klausė, ar numatoma į prevencinių programų sąrašą įtraukti kitų ligų, nuo kurių miršta daug žmonių, ir kt. Pacientų atstovams stengtasi atsakyti į klausimus, asmeniškai paaiškinti su jų gydymu susijusius dalykus. I.Čeilitkienė atkreipė dėmesį: daugėja gyventojų, patyrusių traumas, insultus, sergančių vėžiu, kuriems reabilitacija yra būtina, kad galėtų susigrąžinti darbingumą, tad sergantiesiems lėtinėmis ligomis siuntimų į reabilitaciją tenka laukti eilėje. Gydytojos teigimu, siuntimų į reabilitaciją tvarką iš tikrųjų reikėtų koreguoti: iš ligų, kuriomis sergant gali būti skiriama medicininė reabilitacija, sąrašo vertėtų išbraukti, pavyzdžiui, antsvorį ar lengvesnio laipsnio sąnarių ligas tam, kad užtektų ligonių kasų skiriamų lėšų visiems sunkiems ligoniams, kuriems reabilitacija padeda atstatyti sutrikusias funkcijas ir suteikia galimybę vėl dirbti.
Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.
