Kaip lietuviai vertina savo sveikatą?

Maždaug du trečdaliai lietuvių savo sveikatą vertina kaip labai gerą, greičiau gerą arba nei gerą, nei blogą, o gaunantieji aukštesnes pajamas savo sveikatos būklę laiko kur kas geresne nei uždirbantys mažiau.

Tyrimo duomenimis, daugiausia – 37 procentai respondentų – mano, kad jų sveikata yra nei gera, nei bloga.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Tyrimo duomenimis, daugiausia – 37 procentai respondentų – mano, kad jų sveikata yra nei gera, nei bloga.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Julija Dagytė

Aug 10, 2015, 9:44 AM, atnaujinta Oct 21, 2017, 7:27 AM

Tai paaiškėjo atlikus tyrimą visose Lietuvos apskrityse, kuriame dalyvavo beveik 1100 šalies gyventojų. Tyrimą „Visuomenės informuotumas ir pasitikėjimas privalomuoju sveikatos draudimu ir ligonių kasomis“ Valstybinės ligonių kasos užsakymu atliko bendrovė „Baltijos tyrimai“.

Tyrimo duomenimis, daugiausia – 37 procentai respondentų – mano, kad jų sveikata yra nei gera, nei bloga. Panaši dalis – 34 procentai – manančiųjų, kad jų sveikata yra gera. 9 procentai apklaustųjų nurodė, kad jų sveikatos būklė yra labai gera. Greičiau bloga savo sveikatą laiko 17 procentų respondentų, labai bloga – 2 procentai apklaustųjų.

Gera savo sveikatą laiko daugiau vyrų (48 procentai apklaustųjų) nei moterų (40 procentų). Taip pat geriau apie savo sveikatą atsiliepia tie, kurie gauna didesnes pajamas: tie, kurių šeimos pajamos viršija 725 eurus, savo sveikatą gera vadina kur kas dažniau – 62 procentai respondentų. Tuo metu tų, kurių šeimos pajamos nesiekia 435 eurų, gerai atsiliepiančių apie savo sveikatą tėra 18 procentų.

„Tai pirmiausia yra susiję su amžiaus kriterijumi: vidutinio amžiaus žmonės, kurių pajamos didesnės, vertina geriau nei vyresni žmonės, kurių pajamos yra mažesnės ir kuriems, pavyzdžiui, mokamos sveikatos paslaugos yra labiau juntamos finansiškai“, – teigė „Baltijos tyrimų“ marketingo direktorius Romas Mačiūnas.

Tyrimo metu taip pat buvo aiškinamasi, ką respondentai mano apie ligonių kasas bei Privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Ligonių kasomis pasitiki 50 procentų respondentų; visgi daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų prisipažino, kad tiksliai nežino, kokias funkcijas atlieka ligonių kasos.

70 procentų apklaustųjų nurodė žinantys, kad Lietuvoje veikia PSD sistema, todėl apdraustieji didžiąją dalį sveikatos priežiūros paslaugų gauna nemokamai. Respondentai taip pat nurodė, kad labiausiai juos dominanti informacija apie ligonių kasų funkcijas yra susijusi būtent su PSD sistema.

„Džiaugiamės, kad gyventojai mumis pasitiki, ir siekiame dar labiau didinti jų pasitikėjimą tapdami atviresni visuomenei, aktyviau informuodami žmones apie savo veiklą. Juk su įvairiomis sveikatos priežiūros paslaugomis tenka susidurti daugeliui žmonių. Todėl labai svarbu, kad pacientai kuo geriau žinotų savo teises ir PSD teikiamas galimybes“, – sakė Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

11 procentų respondentų nurodė per pastaruosius 12 mėnesių lankęsi teritorinėse ligonių kasose. Daugiausia jų šiose institucijose lankėsi dėl Europos sveikatos draudimo kortelės, taip pat dėl kompensacijų už dantų protezavimo paslaugas bei už reabilitacinį/sanatorinį gydymą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.