Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Donatas Gurevičius sako, kad į gaisrus važiuojančių ir avarijose žmones gelbėjančių ugniagesių speciali apranga yra pagaminta pagal tam tikrus Europos Sąjungos standartus. Šalmas, pošalmis, švarkas, kelnės, batai, net pirštinės yra visiškai tokie patys, kokius naudoja ir kitų ES šalių gelbėtojai.
„Tačiau ir kitų šalių ugniagesiai, ir mes susiduriam su tam tikra bendra problema. Ši apranga yra visiškai apsaugota nuo karščio, tačiau ji neturi atgalinės kvėpavimo funkcijos. Aprangoje yra tam tikras atskiras izoliacinis sluoksnis, kad karštis nepatektų iš išorės. Tačiau jis ir neišeina iš vidaus“, – sako PAGD atstovas.
Dažniau ilsisi
Ugniagesio profesija pavojinga dėl daugelio dalykų. Vienas jų – šilumos smūgis. Einant į ugnį, prakaitas gelbėtojų kūnais teka upeliais, o per karščius jie virsta tikromis upėmis. Todėl nenuostabu, kad žiniasklaida kartais praneša apie karščio paveiktą ir iš rikiuotės iškritusį ugniagesį. Tiesa, D.Gurevičius pripažįsta, kad tokių atvejų nebūna daug.
„Pagrindinis ugniagesių apsaugos nuo šilumos smūgio principas – tinkamas darbo organizavimas. Yra dažniau organizuojamos poilsio pertraukėlės. Greta gaisro židinio besidarbuojančius gelbėtojus stengiamasi kuo dažniau keisti kitais – jau pailsėjusiais ar naujai atvykusiais. Žmonių greta ugnies stengiamasi ilgai nelaikyti“, – pasakoja D.Gurevičius.
Tačiau gelbėtojams leidžiant dažniau pailsėti, kad kur nors pavėsyje jie galėtų nusimesti savo aprangą ir atvėstų, reikia daugiau žmonių, nei įprastai. Tokiais atvejais įvykio vietoje reikia iš tiesų daug pajėgų. Kad jų trūksta ypač pasijaučia gaisrui kilus atokesnėse vietose.
Geria daug vandens
Dar vienas svarbus dalykas per karščius yra vanduo. Gelbėtojams į gaisro vietą jis vežamas dideliais kiekiais. Jo gerti reikia kaip galima dažniau. Vandeniu prieš tarnybą dažnu atveju pasirūpina ir patys ugniagesiai.
„Tarkime pavasarį, kai aplinkui masiškai deginama žolė, oras regis dar nebūna labai įkaitęs. Tuo metu būna apie 20-22 laipsnius. Tačiau net ir tuomet, visą dieną važinėjant iš vienos gaisro vietos į kitą, gelbėtojai su savimi pasiima nemažai vandens.
Artėjant dideliems karščiams PAGD visada įspėja savo tarnybas, kaip reikia perorganizuoti darbą. Na, aišku, ir vadovų daugiametė patirtis padeda net be perspėjimų išvengti dėl šilumos smūgio iš rikiuotės iškritusių žmonių“, – sako PAGD atstovas.
Šilumos smūgio išvengti ne visada pavyksta
D.Gurevičius pripažįsta, kad net skrupulingai laikantis visų jo išvardintų priemonių, ne visada pavyksta išvengti šilumos smūgių : „Tai yra daug pavojingesnės darbo sąlygos, nei įprastai. Tad nieko keisto, kad su tam tikrais darbuotojų sveikatos sutrikimais susiduriame. Būna apalpsta, svaigsta galva, būna, kad prireikia ir medikų apžiūros. Bet paprastai tai būna trumpalaikiai sveikatos sutrikimai.
Gelbėtojai tam pasiruošę, nes jau rinkdamiesi ugniagesio profesiją žino, jog susidurs su didesniu, nei įprasto žmogaus fizinių duomenų ir sveikatos reikalavimų sąrašu. Darbas yra labai rizikingas, tad ir šilumos smūgių išvengti ne visada pavyksta“.
Akivaizdu, kad ugniagesiams gintis nuo karščio žymiai sunkiau, nei visiems kitiems žmonėms. Tad jei netyčia pamatysite gaisro vietoje pavėsyje sėdinčius ir besiilsinčius sukaitusius gelbėtojus, nepulkite kaltinti jų tinginyste. Geriau paduokite buteliuką vandens.
