Dar gydytojui išrašant receptą reikia nebijoti pasitikslinti, ar jo išrašomi vaistai kompensuojami, jei taip – kokios jų kainos ir priemokos. Tačiau atsidūrus vaistinėje net ir gautas receptas neretai neapsaugo nuo galvosūkio, mat skirtingų gamintojų vaistai veikia panašiai, tačiau kainuoja skirtingai.
„Praktika rodo, kad priemokos už vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga gali skirtis net kelis kartus. Todėl pacientas vaistinėje privalo gauti visą reikiamą informaciją, kiek kainuoja skirtingi vaistai ir kokios jų priemokos. Vaistininkai taip pat privalo suteikti informaciją, kurie vaistai pacientui kainuotų mažiausiai. Todėl raginame pacientus nebijoti domėtis įvairių gamintojų alternatyvomis ir taip sutaupyti nemažai lėšų“, – teigė Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Visos kompensuojamųjų vaistų kainos pacientams mokėti nereikia, nes dalis jos kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Verta žinoti, kad vienodi kokybės reikalavimai yra keliami visų gamintojų vaistams – tiek brangesniems, tiek pigesniems. Neretai jie gali skirtis tik pakuote ir gamintojo pavadinimu. Taip pat įprasta, kad mažesnė kaina taikoma generiniams vaistams: tai yra originalių vaistų, kurių gamintojo patentas gaminti juos jau pasibaigęs, analogai.
Jeigu paaiškėja, kad vaistų, už kuriuos pacientui primokėti reikėtų mažiausiai, tuo metu vaistinėje nėra, tokiu atveju žmogus turi teisę užsakyti šiuos vaistus. Miestų vaistinėse jie turi būti pristatomi ne vėliau kaip per 2, kaimiškosiose vietovėse ir miesteliuose – per 4 darbo dienas. Todėl jei vaistinėje išgirstate, kad šiuo metu pigiausiai jums kainuosiančio vaisto nėra, pasvarstykite: galbūt verta ne pulti pirkti brangesnį gaminį, bet luktelėti porą dienų ir gauti vaistą su mažesne priemoka.
