Grąžino pinigus pacientui
Vienoje Vilniaus apskrities ligoninių į priėmimo skyrių atvyko pacientas, kuriam į akį pateko svetimkūnis. Specialistai žmogui suteikė pagalbą, tačiau už tai paprašė susimokėti. Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, į ligoninės priėmimo skyrių be mediko siuntimo atvykę pacientai turi susimokėti už paslaugas tuo atveju, jei tai nėra būtinoji pagalba.
Šiuo atveju ligoninės personalo ir paciento nuomonės išsiskyrė: nukentėjusiojo manymu, jam buvo suteikta būtinoji pagalba, todėl jis mokėti neturėtų. Tačiau medikai teigė, kad tai nebuvo būtinoji pagalba. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pacientas kreipėsi į Vilniaus teritorinę ligonių kasą (Vilniaus TLK ). Šios specialistai nustatė, kad iš tiesų žmogui suteikta pagalba buvo būtinoji. Todėl paciento sumokėtus pinigus ligoninė jam grąžino.
Savo teises ginti reikėtų aktyviau
Tokių atvejų, kai pacientai kreipiasi į Vilniaus TLK dėl galimai pažeistų savo teisių, teritorinės ligonių kasos specialistų praktikoje pasitaiko nuolat. Tačiau Vilniaus TLK Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Mazurkienė pastebi, kad kartais žmonės ne visada žino, kad pirmiausia dėl pažeistų savo teisių jie turėtų kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje tai įvyko, administraciją.
„Iškilus įtarimams dėl pažeistų paciento teisių ar neteisėtai apmokestintos paslaugos, dauguma pacientų kreipiasi iš karto į mus. Tačiau pirmiausia jie turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje, jų nuomone, buvo pažeistos teisės ir apmokestinta paslauga. Tik tuo atveju, jei iš ligoninės gautas atsakymas žmogaus netenkina, jis turėtų kreiptis į valstybės institucijas“, – sakė Vilniaus TLK specialistė A.Mazurkienė.
Sulaukę paciento skundo, Vilniaus TLK specialistai vyksta į įvykio vietą ir ištiria situaciją. Jei jų sprendimas yra paciento naudai, tada šis turi kreiptis į gydymo įstaigos administraciją, pateikti mokėjimo kvitą ir prašyti sugrąžinti lėšas.
„Deja, didelė pacientų dalis į gydymo įstaigą dėl lėšų, kurias turi susigrąžinti, nesikreipia. Jie mano, kad sumokėtus pinigus jiems grąžins ligonių kasa. O kai žmonės išsiaiškina, kad tai padaryti gali tik gydymo įstaiga, jie pabūgsta ir šia galimybe nepasinaudoja. Nors iš tiesų tai – jų pinigai, kuriuos jie teisėtai prašo ligoninės grąžinti“, – pasakojo A. Mazurkienė.
Ragina skirti daugiau dėmesio
Iš kelių šimtų užklausų – tiek gyventojų vizitų per dieną įtempčiausiais mėnesiais sulaukia Vilniaus TLK specialistai – nemaža dalis yra skirta būtent išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistos paciento teisės. Nemažai žmonių taip pat domina klausimai dėl dantų protezavimo kompensacijos tvarkos, Europos sveikatos draudimo kortelės.
Vilniaus TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Rūta Liaudanskienė pastebi, kad mūsų šalyje žmonės vis dar palyginti mažai domisi savo, kaip pacientų, teisėmis. Pasak specialistės, tam reikėtų skirti laiko iš anksto, nelaukiant, kada skubiai prireiks medikų paslaugų.
„Domėtis savo, kaip paciento, teisėmis reikėtų dar esant sveikam, o ne tada, kai jau vykstama į ligoninę. Ligonių kasų tinklalapiuose apie tai yra tikrai daug informacijos. Žmogui tiesiog reikia skirti laiko su ja susipažinti. Juk kai draudžiame savo automobilį, butą ar kitą turtą, į sutartį įsiskaitome. Tačiau brangiausias turtas – sveikata, todėl rūpinantis ja reikėtų skirti kur kas daugiau dėmesio“, – sakė Vilniaus TLK specialistė R.Liaudanskienė.
