Tokią diskusiją paskatino Panevėžio teritorinės darbo biržos Visagino skyriaus specialistų ir Panevėžio TLK atstovų susitikimas, vykęs pavasarį: Darbo biržos Visagino skyrius prašė ligonių kasos atstovų PSD problemas aptarti ir su Visagino medikais bei paprašyti jų nesiųsti neapsidraudusių gyventojų į Darbo biržą tik tam, kad šie gautų bedarbio statusą ir taptų apdraustaisiais valstybės lėšomis. Diskusiją su ASPĮ darbuotojais pradėjusi Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus (GAS) vedėja Sigita Paulauskienė pažymėjo, kad užsiregistravimas Darbo biržoje neturėtų būti pagrindinis būdas įgyti draustumą – Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų pareiga yra mokėti PSD įmokas, o ne vengti šios prievolės registruojantis Darbo biržoje. Priminti gyventojams prievolę mokėti PSD įmokas S. Paulauskienė ragino ir gydymo įstaigų darbuotojus.
GAS skyriaus vedėja išvardijo dažniausias nedraustumo priežastis, informavo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kai į gydymo įstaigą kreipiasi bedarbiai, nėščios ir vaikų turinčios moterys, kokios yra asmenų, atvykusių ne iš Europos Sąjungos (ES) ir ne iš Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių draustumo sąlygos, ką svarbu žinoti teikiant sveikatos priežiūros paslaugas atvykusiesiems iš ES ir EEE šalių, paaiškino, dėl kokios priežasties kartais gali būti nedrausti pensininkai, asmenys, registruoti Darbo biržoje. Anot GAS vedėjos, kartais pensininkai laiku neatsiima pensijos, todėl draudžiamųjų registre atsiranda jų nedraustumo žyma. S.Paulauskienė taip pat pažymėjo, kad Darbo biržos išduotos atmintinės neturi jokios juridinės galios – jos įsiregistravusiesiems duodamos tik tam, kad būtų galima pažymėti kitą atvykimo į Darbo biržą datą. Jų turėjimas niekaip nesusijęs su bedarbio statuso, kuris suteikia teisę į PSD valstybės lėšomis, gavimu. Susitikime pabrėžtas dar vienas svarbus dalykas – gyventojų draustumo tęstinumas pasibaigus PSD galiojimui – netekus darbo, nutraukus individualią veiklą, nustojus mokėti PSD įmokas ir pan. Kadangi, anot S.Paulauskienės, pasibaigus PSD galiojimui, kitą kalendorinį mėnesį asmuo dar gali gauti visas sveikatos priežiūros paslaugas su sąlyga, kad iki to mėnesio paskutinės dienos jis vėl bus draustas PSD (įsidarbins, įgys draustumą valstybės lėšomis arba pats susimokės PSD įmoką), neretai pasitaiko atvejų, kai paslaugomis gyventojai pasinaudoja, tačiau iki mėnesio pabaigos neapsidraudžia. Jei iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos gyventojas nesusitvarko PSD, už jam nemokamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas išieškoma žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui teisės aktų nustatyta tvarka.
Visagino medikai patvirtino, jog tenka susidurti ne tik su išvardytomis problemomis: kyla problemų, kai į gydymo įstaigą kreipiasi pacientai, dar neturintys naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, bet tikinantys, kad jį gaus. Informacinėje sistemoje jų draustumas PSD nerodomas. S.Paulauskienė asmenims, besikreipusiems į Migracijos tarnybą dėl naujo leidimo, kol jį gaus, pataria prašyti tarnybos pažymos, patvirtinančios, kad toks leidimas tikrai bus išduotas, ir su šia pažyma kreiptis į ligonių kasą dėl draustumo patvirtinimo.
