Tai paaiškėjo atlikus reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą „Lietuvos gyventojų apklausa: informuotumas ir pasitikėjimas ligonių kasomis“. Jį Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliko bendrovė „Baltijos tyrimai“.
Tyrimo duomenimis, didesnė dalis pacientų, kurie sumokėjo už paslaugas ir vėliau sužinojo tai darę be reikalo, gyvena didmiesčiuose (6 proc.) ir miestuose (18 proc.). Kaimuose tik 10 procentų respondentų nurodė atsidūrę tokioje situacijoje.
„Skirtumas tarp kaimų ir miestų gyventojų šiuo atžvilgiu nėra labai didelis. Manyčiau, jį lemia kelios priežastys: pirmiausia, kaimuose apskritai yra mažesnis sveikatos paslaugų prieinamumas, todėl žmonės su tuo tiesiog rečiau susiduria. Be to, tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad miestų ir didmiesčių gyventojai turi daugiau informacijos apie privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nei kaimuose gyvenantys žmonės“, – sakė bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktoriaus pavaduotojas Romas Mačiūnas.
Tyrimo metu respondentų taip pat buvo klausiama, ar jie pasinaudotų savo teise susigrąžinti gydymo įstaigai sumokėtus pinigus sužinoję, kad iš tiesų už suteiktas paslaugas neturi mokėti. Septyni iš dešimties pacientų į šį klausimą atsakė teigiamai. Likusieji nurodė, kad net ir sumokėję pinigus gydymo įstaigai be reikalo nebandytų jų atgauti ir apginti savo teisių. Net 31 procentas taip teigiančiųjų nurodė manantys, kad tai tebūtų tuščias laiko gaišimas.
Kitos dažnos priežastys, kodėl žmonės nebandytų atgauti savo neteisingai sumokėtų lėšų – netikėjimas, kad galėtų atgauti pinigus (24 proc.), noras išvengti biurokratijos ir įvairių dokumentų pildymo (12 proc.), noras pagailėti savo nervų ir sveikatos (12 proc.).
Nemaža dalis – 9 proc. apklaustųjų – nurodė, kad jie paprasčiausiai nežinotų, nuo ko reikėtų pradėti ir į ką kreiptis, norint atgauti sumokėtus pinigus.
VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė dar kartą primena pacientams, kad geriau žinodami savo teises jie dažniau išvengtų tokių nemalonių situacijų.
„PSD apdraustiems žmonėms Lietuvoje nereikia mokėti už daugybę tyrimų, medikų apžiūrų, konsultacijų ir kitų sveikatos priežiūros paslaugų. Todėl kviečiame gyventojus aktyviau domėtis savo teisėmis, o jei iškyla klausimų dėl paslaugos apmokestinimo pagrįstumo – nebijoti klausti gydytojo arba gydymo įstaigos administracijos atstovų“, – sakė D.Berūkštienė.
