Kyšis žemina ir gavėją, ir davėją

Kyšį gavęs medikas netampa profesionalesnis ir neįgyja papildomų kompetencijų. Šią paprastą tiesą primena Centro poliklinikos Personalo skyriaus vedėja Ina Čebotariova. Tačiau specialistė pastebi, kad visuomenės požiūris į kyšio davimą kaip į visiškai įprastą ir priimtiną praktiką nyksta.

123rf nuotr.
123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Julija Dagytė

Feb 24, 2016, 11:55 AM, atnaujinta Jun 6, 2017, 6:32 PM

Centro poliklinika yra patvirtinusi Korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo 2015–2018 metais priemonių planą. Kas paskatino tai padaryti?

Pirmiausia mus tai padaryti įpareigoja teisės aktai. Antroji priežastis – vidinis poreikis. Po truputį augame į tikrą europietišką valstybę ir, tikiu, ateis laikas, kai šalyje nebebus nei korupcijos apraiškų, nei poreikio tokiam dokumentui. Kol kas esame jauna demokratinė valstybė, kurioje nutinka visokių atvejų.

Kas poliklinikai padėjo parengti priemonių planą?

Planą rengėme patys, atsižvelgdami į nacionalinius dokumentus ir į ankstesnę savo patirtį, nes tokį dokumentą tvirtindavome ir anksčiau. Numatėme įvairių priemonių korupcijos apraiškoms mažinti, tarp jų – rengti pacientų apklausas, organizuoti vidinius mokymus. Pavyzdžiui, paskaitą apie korupciją mūsų specialistams yra skaitęs Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas.

Kaip manote, iš kur žmonėms kyla noras „atsiskaityti“ už suteiktas paslaugas? Juk už jas gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos, tad pacientai galėtų savo pinigų neeikvoti ir neduoti kyšių. Galbūt žmonės mano, kad negavęs kyšio medikas dirbs blogiau?

Mano nuomone, gydytojai dirba taip, kaip moka dirbti geriausiai. Dėl kyšio juk neatsiranda papildomų kompetencijų. Ir atvirkščiai: negavęs kyšio gydytojas nepradės kažko tyčia daryti blogai. Ši problema turbūt kyla iš sovietinio palikimo. Su tais laikais siejama ir deficito problema: jei žmogus norėdavo ką nors gauti, jis turėdavo „tepti“. Šiais laikais kyšiais žmonės gali bandyti gauti tai, kas jiems nepriklauso arba yra ne visai legalu.

Pavyzdžiui, jei žmogui reikia nedarbingumo pažymėjimo, bet jis neserga, tikriausiai bandys tai spręsti kyšiu. Tačiau pacientai nelabai suvokia, kad gydytojas negali tiesiog imti ir paskirti tokių dalykų. Juk gydymo įstaigas kontroliuoja ligonių kasos, medikai veikia pagal aiškias taisykles. O žmonės, tokiais atvejais negavę to, kas jiems nepriklauso, galvoja: jei būčiau sumokėjęs, gal būčiau gavęs. Tad kartais žmonių lūkesčiai būna tiesiog per dideli ar nepagrįsti.

Galbūt pasinaudojus medicininėmis priemonėmis bandoma spręsti savo socialines problemas, rūpesčius darbo rinkoje. Vis dėlto iš tokių dalykų, manau, išaugsime. Apskritai kuo žmogus labiau išprusęs, geriau žinantis savo teises, tuo rečiau jam kyla panašių minčių.

Tačiau ar apskritai visuomenės požiūris, Jūsų pastebėjimu, į kyšių davimą medikams keičiasi?

Manau, kad taip, nes abiem pusėms tai nėra malonus dalykas. Duodantysis kyšį nežino, kiek, kaip, kur ir kam duoti. Medikui savo ruožtu irgi sudėtinga neįžeidžiant žmogaus paaiškinti, kad kyšis nieko neišspręs. Tačiau po truputį šioje vietoje daugėja kultūros, tam padeda ir įvairios viešosios akcijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.