Pasigedo atidumo
„Vakar nusprendžiau užsiregistruoti pas savo gydytoją internetu ir buvau labai nustebusi, kuomet pamačiau, jog apsilankymo laikas yra tik rugpjūčio 17-tai, tai yra, beveik po mėnesio“, – pasakoja 32-ejų metų moteris.
Ji nerimauja, kad gavus siuntimą jai teks dar tiek pat laukti vizito pas endokrinologą, o gimdyti teks už poros mėnesių.
Vienoje Vilniaus poliklinikoje besilankanti moteris pasidalijo informacija su draugėmis, kurios pastebėjo, jog panaši situacija ir kitose sostinės poliklinikose.
„Paskambinau į registratūrą telefonu, maniau, kad gal jie galės išspręsti šią situaciją. Sujungimas truko net aštuonias minutes, o telefonu išgirdau priekaištą, kad reikėjo apie tai man galvoti anksčiau.
Nelabai malonus pokalbis, kurio pabaigoje patarė bandyti skambinti septintą ryto ir galbūt gausiu vadinamą skubios pagalbos vizitą. Tiesa, netiesiogiai užsiminė, kad tam reikėtų pameluoti, kad turiu temperatūros ar prastai jaučiuosi, nes skubi pagalba teikiama tik tokiu atveju“, – stebėjosi septintą mėnesį nėščia Jūratė.
Viso nėštumo metu šeimos gydytojo konsultacijos buvo teikiamos tik telefonu. Moteris skundėsi padidėjusiu pulsu, o specialistė patarė nusipirkti vaistinėje lašiukų širdžiai arba skambinti, kai pasijus tikrai labai blogai, pulsas padidės iki 150-ties dūžių per minutę.
„Toks jausmas, kad jie nori tik greičiau pakalbėti ir aptarnauti, nes konsultacija telefonu trunka dvi minutes. Taip, visi privalomi tyrimai man atlikti, bet ta priežiūra tokia atmestina, atrodo, jog siekia tik atsikratyti“, – įspūdžiais dalijosi nėščioji.
Apsilankymai pas ginekologę taip pat nebuvo dažni – ji priimdavo kas du mėnesius, nors, pasak Jūratės, jos draugės lankydavosi dažniau.
„Reikia teikti tas paslaugas už kurias mes mokam“, – įsitikinusi ji.
Apsilankymai numatyti apraše
2018 metais liepos 31 dieną įsigaliojusiame Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo pakeitime nurodyti privalomi besilaukiančių moterų priežiūros tyrimai, kurie atliekami visoms nėščiosioms, o daugiau jų atliekama gydytojui paskyrus individualiai.
Nėščiųjų sveikatos reikalavimuose nurodyta pirmasis apsilankymas rekomenduojamas iki 13-tos nėštumo savaitės ir jo metu surenkama anamnezė, atliekami kraujo, šlapimo tyrimai, gliukozės tolerancijos mėginys, matuojamas spaudimas, daromas vaisiaus ultragarsas.
14-28 nėštumo savaitę mažiausias apsilankymo skaičius – du kartai, kurių metu matuojamas gimdos dugno aukštis, įvertinamas vaisiaus širdies ritmas, vėl daromas šlapimo tyrimas, ultragarsinis tyrimas.
29-40 nėštumo savaitę būtina specialisto apžiūra – 2-3 kartus, kurių metu atliekami visi prieš tai išvardinti tyrimai, tarp 32 ir 34 savaitės papildomas kraujo tyrimas, o nuo 36 savaitės įvertinama vaisiaus padėtis.
Karantino metu – speciali tvarka
Karantino metu nėščiosios buvo prižiūrimos pagal įprastą nėščiųjų priežiūros tvarką. Lietuvos sveikatos ministerijos išplatintoje atmintinėje rašoma, kad apsilankymų, tyrimų skaičių ir jų laiką sprendžia gydantis gydytojas, kuris esant galimybei konsultuoja nuotoliniu būdu.
Karantino metu nėščiąsias ir gimdyves prižiūrėjo tik tuo metu dirbanti komanda, sudaryta iš skirtingų sričių medicinos specialistų. Taip pat buvo nerekomenduojama individuali gydytojo akušerio ginekologo ir (ar) akušerės priežiūra.
Siekiant sumažinti infekcijos perdavimo riziką, visi tyrimai ir konsultacijos turėjo būti sutrumpinti iki būtiniausių veiksmų atlikimo ir svarbiausios informacijos aptarimo, o nėščioji ar gimdyvė privalėjo stengtis kaip galima labiau vengti kontakto su aplinkos daiktais.
Tiek karantino metu, tiek dabar visos gimdyvės prasidėjus gimdymo veiklai į gydymo įstaigą priimamos įprasta tvarka, be apribojimų, tačiau laikomasi visuotinai nustatytų ir kiekvieno asmens, tuo pačiu ir dar negimusio kūdikio, sveikatai apsaugoti reikalingų priemonių
Ragina grįžti į ankstesnį ritmą
Praėjusios savaitės pabaigoje išplatintas pranešimas, kuriame Sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga šalies savivaldybes ir joms priklausančias gydymo įstaigas ragina susitelkti ir kuo greičiau atnaujinti paslaugų teikimą pacientams.
Ministras pabrėžė, kad prioritetas yra suteikti planines sveikatos paslaugas pacientams, kurie jų laukė visą karantino laikotarpį.
„Būtina skirti papildomus žmogiškuosius ir administracinius išteklius, kad pacientai galėtų susisiekti ir prisiskambinti ar užsiregistruoti į gydymo įstaigą“, – teigė ministras A. Veryga.
Be to, Registrų centrui pavesta sudaryti technines galimybes, kad visos gydymo įstaigos iki 2020 m. rugsėjo 1 d. prisijungtų prie Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos, o tai medikams palengvintų darbą.
