Negimdyti nusprendė dar paauglystėje
„Iki šiol retsykiais mane aplanko košmarai. Netikiu, kad greitu laiku mūsų šalyje įvyks permainos, todėl vargu ar mano sūnus kada nors turės broliuką arba sesutę“, – atsidūsta Rita.
Prabildama viešai ji tikisi atkreipti visuomenės dėmesį, bet lauktis ir būti neišgirstai ji nedrįsta.
„Mano pirmoji kova už teisę rinktis gimdymo būdą pareikalavo nepaprastai daug jėgų. Dar paauglystėje žinojau, kad niekada negimdysiu natūraliu būdu. Ilgai galvojau, kad niekada nepasiryšiu turėti vaikų, bet perskaičiau istoriją moters, kuri dėl didžiulės psichologinės traumos, iškovojo teisę gimdyti cezario pjūvio būdu ir tai mane įkvėpė, – savo nuomone dalijasi Rita.
– Kai sužinojau, kad laukiausi mane užliejo džiaugsmas, tačiau po kelių akimirkų pajutau nerimą. Su savo baimėmis ir viltimis kreipiausi ne į vieną mediką, tačiau, išsakiusi savo poziciją, sulaukdavau tik kritikos ir pašaipų. Esą neišsigalvok, ne tau spręsti, „moteryte“. Buvau kaltinama nežinojimu ir bauginama cezario pjūvio operacijos komplikacijomis. Mano apsisprendimo nenulėmė žinių trūkumas, veikiau atvirkščiai, – tai ilgas domėjimasis gimdymo būdais ir galimomis komplikacijomis bei tikėjimas moters teise į savo kūną.“
Apie antrą kūdikį – nesvarsto
Rita visus devynis mėnesius negalėjo ramiai miegoti, sapnavo košmarus, patirdavo nerimo priepuolius, jai sutriko širdies ritmas ir net pradėjo tirpti veidas.
„Tai, kad iš manęs buvo atimta teisė į savo kūną, o ką su juo daryti galėjo spręsti būrys medikų, tik ne aš, man kėlė pasišlykštėjimą šalyje egzistuojančiais įstatymais gimdymo srityje. Galiu drąsiai teigti, kad prievartinis vaginalinis gimdymas, kai iš moters atimama teisė rinktis, o jos žodis „ ne“ ignoruojamas ir net pašiepiamas, man asocijavosi su prievarta.
Galiausiai susitikau su gydytoju, kuris davė siuntimą cezario pjūvio operacijai dėl nugaros problemų. Tądien, pirmą kartą, pajutau ramybę. Nors gimdymo namuose man buvo pasakyta, esą, nugaros problemos nėra priežastis atlikti cezario pjūvio operaciją, bet kadangi tariausi su operuojančia gydytoja iš anksto, operacija buvo atlikta. Po jos susilaukiau sveiko mažylio, o pati operacija praėjo sklandžiai. Šiandien esu drąsaus ir linksmo berniuko mama“, – pamena moteris.
Tiesa, ji nežino ar būtų išgirsta antrą kartą, todėl apie broliuką ar sesutę sūnui, net nesvarsto.
Baimės gimdyti priežastys – įvairios
Akušerė ir tinklaraščio „Ketvirtasis trimestras“ autorė Emilija Vičiūnienė įsitikinusi, kad priežasčių, kodėl moteris nenori gimdyti natūraliai reikėtų ieškoti giliau.
„Pasakymas , kad gimdyti natūraliai moterys yra „verčiamos“ yra kiek per grubu. Pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti, kodėl moteris nenori gimdyti natūraliai – galbūt jai trūksta žinių apie didelius natūralaus gimdymo pliusus bei cezario pjūvio operacijos rizikas. Galbūt, ji buvo dezinformuota artimųjų bei medijų, forumų, galbūt – prieš tai buvusi bloga gimdymo patirtis ar skausmo baimė. Tokiais atvejais reikia pokalbio su kompetetinga akušere, kursų nėščiosioms ar net psichologo pagalbos.
Reikia suprasti, kad „nenoriu" nėra indikacija tokiai sudėtingai operacijai“, – pabrėžia E.Vičiūnienė.
Lyderiausia Kinija ir Brazilija
Lietuvos akušerių ir ginekologojų draugijos prezidentė prof. dr. D. Ramašauskaitė paaiškina, kad Lietuvoje cezario pjūvio operacija atliekama tuomet, kai matoma, jog komplikacijos kelia tiek mamoms, tiek vaiko sveikatai ar gyvybei.
„Kiekvienu atveju turime įvertinti situaciją individualiai kiekvienai moteriai. Yra tam tikros indikacijos operacijai, kuomet gimdyti neįmanoma, bet svarbiausia rasti bendrą kalbą tarp gydytojo ir pacientės“ – naujienų portalui lrytas.lt teigė gydytoja.
Dažniausiai, iš anksto cezario pjūvio operacija planuojama toms gimdyvėms, kurios turi placentos pirmieiga, praeityje darytos vertikalaus pjūvio cezario pjūvio operacijos bei kitos specifinės indikacijos.
Profesorė pabrėžia, kad nė vienoje pasaulio šalyje nėra skatinama rinktis cezario pjūvio operaciją net ir ten, kur apsisprendimas, kaip gimdyti, yra laisvas.
JAV 30 proc. gimdymų baigiasi cezario pjūvio operacija ir tik 2,5 proc. iš jų atliekama iš anksto pageidaujant mamai. Daugiausiai vaikų ne vaginaliniu būdu gimsta Kinijoje ir Brazilijoje – net apie 50 proc., o Brazilijoje net 24 proc. paprašius operacijos be jokių medicininių priežasčių.
„Mes neturime lygiuotis į tas šalis. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija yra 15 proc. Skandinavai, kurių pavyzdžiu dažnai sekame, atlieka 12-15 proc. cezario pjūvio operacijų, Lietuvoje – apie 20 proc.“, – vardijo skaičius D.Ramašauskaitė. Ji pridūrė, kad svarbiausia ne siekti tam tikro skaičiaus, bet užtikrinti gimdyvės ir vaisiaus sveikatą, kuo įmanoma geresniu būdu.
Poveikis kūdikiui – didesnis
Specialistė įsitikinusi, kad būtina išsiaiškinti, kodėl gimdyvė nori gimdyti nenatūraliai.
„jei bijo skausmo, galime suteikti epidūrinį skausmo malšinimą, kuris efektyviai padės. Jei baisu dėl vaiko sveikatos – gimdymo traumos, kurių buvo galima išvengti, labai retos. Jei gimdymo metu jau matome, kad vaisius neatitinka moters klubų – eigoje atlieka a operacija. Cezario pjūvio operacijos metu gimę vaikams taip pat galimi mechaniniai pažeidimai, peties rezginio traumos, o vėliau jiems dažnesnės kvėpavimo ir virškinimo trakto ligos“, – primena profesorė.
Bijančios natūraliai gimdyti dažnai mini tarpvietės, makšties plyšimus, po gimdymo atsiradusias šlapimo nelaikymo problemas. D.Ramašauskaitė dalijasi statistika, kad plyšimai nesudaro tokios didelės problemos, kaip pilvo sienos pjūvis, o šlapimo nelaikymo problemos po 3-4 metų yra lygiai tiek pat dažnos, kaip ir po cezario pjūvio operacijos.
Operacija ir dėl gimdymo baimės
„Jei šie argumentai moters nenuramina, verta pagalvoti ar nereikėtų pasikonsultuoti su psichologu dėl tokofobijos – gimdymo baimės. Tai ypač aktualu, jei moteris turi kitokių baimių, nerimo sutrikimo ir tuomet reikės daugiadalykės komandos palaikymo. Jei tai nepadeda, dėl tokofobijos Lietuvoje atliekamos cezario pjūvio operacijos – Santaros klinikose gal būna 3-4 per metus, manau kitose įstaigose irgi panašiai“, – aiškina D.Ramašauskaitė.
Ji pataria visoms moterims, kurios jaučia šią baimę ir net jei dar nesilaukia, apsilankyti pas psichiatrą ir išsiaiškinti jos šaltinius, paieškoti būdų, kaip ją įveikti.
„Kitas dalykas – pagalvokite ir apie gydytoją iš etinės pusės. Ne visi gydytojai sutinka nutraukti nėštumą, taip ir ne visi pritaria cezario pjūvio operacijai be būtinos priežasties. Po kiekvienos operacijos didėja gimdos plyšimo rizika, placentos tvirtinimosi patologijos. Tikrai nesinori lengva ranka atlikti tokią intervenciją be būtinos priežasties“, – paiškina D.Ramašauskaitė.
